dienos dangaus trupiniai

0753

trupiniai
ant mano rytinio stalo
tavo dangaus skliautai
pažirę iš skausmo



1827

popietės vakume
skęstantys kvadratiniai toliai
skamba aukštu pilkumu
tysta nuo pavargusių
sulopytų akių

kiekvieną akimirką
jie prasideda
ir baigiasi
taip arti



2232

saulės laidom
sprogsta tikėjimas

kiek toli tiki
tiek
skleidžiasi dangūs
ir rasa skęsta
delnų burnose
mūsų naktis nušviesdama

tiek toli
kiek gali