Apgavikė naktis

G.


Pro šakas raizgias praslinkus
ant nustebusio žolyno
nusileis dvasia patamsių
ir į žemę susigers
nečiurlens vanduo nei vėjas
nekvėpuos tiktai į tylą
obuolys tiktai į tamsą
tartum į bedugnę kris
tai liūliuojančią oi baugią
neapčiuopiamą ir purią
lyg avies juodosios vilnos
vienui vienas atspindys
teišduos gyvybę esant
šitoj nežinioj pulsuojant
šiltą kraują širdį dundant
pirmapradėj tyloje
aklai juodumai pilkšvėjant
tartum iš ano pasaulio
tartum nuotraukai ryškėjant
iš tamsos į šviesą skverbsis
tau ir man tartum ant delno
obuolys akis avis