Įsitempusios įkaitintos iki aistros
Virpėdavo
Gomurį nelyg nagais draskydavo
Adomo obuolį lukštendavo
Ar ne taip buvo
Švelniabalsi
Ar ne taip?
Juodos dainos sėklos byrėdavo
Į delną
Juodžiausios dainos sėklos
Į molėtą aslą šaknis įleisdavo
Ar ne taip buvo
Švelniabalsi
Ar ne taip?
Dabar tavo stygos trūko nuo
Tylėjimo
Žinau
Tu norėjai kažką pasakyti
Kai mišių patarnautojas stovėjo
Galvugalyje
Kai kapsėjo ant vokų
Vėsus mirusių bičių medus
Tu norėjai kažką pasakyti
Jos laukdavo įsitempusios
Drėgnos
Nuo tavo minčių tavo šventos
Limfos tavo kraujo tavo ---
Po lašelį
Kapt
kapt
Ar ne taip buvo
Švelniabalsi
Ar ne taip?
Tu norėjai surikti
Kad sudužtų jovabalių koplyčios
Kad mirę mišių patarnautojai
Uždegtų žvakes
Ir vėl jas užpūstų
Ar ne taip buvo
Švelniabalsi
Ar ne taip?
Tylėjime
Kaip šikšnosparnis
Tavo šešėlis kabėjęs virš tavęs
Spygaudavo kažką aukštomis
Natomis
Kurių niekada nepasiekei
Kurių niekada nepasieksi
Ar ne taip buvo
Švelniabalsi
Ar ne taip?
O prisimeni upę?
Smulkūs pinigai kaip žvaigždės
Skimbčiojo
Į violončelės karstelį
kapt kapt
Vis sunkiau pavišiuje laikydavos
Čiurlionio laivė
Tu pamatei irklus
Vietoj kūno inkarą paėmei
Apsirikai
Dabar aš stoviu tavo galvugalyje
Tarsi visada ten būčiau stovėjęs
Tarsi visada priešais būčiau
Matęs
Tavo batus ir plaukus
Dabar aš stoviu tavo galvugalyje
Žvakelę laikau
... Et nuo jos viskas tamsyn
Tamsyn
Bijau švelniabalsi
Aš labai bijau
Padainuok
man ką nors
š v e l n i a b a l s i