Kvailas sapnas

Prie pačio saulėčiausio
Pačio bukiausio
Kaimo parduotuvės kampo
Svilintos kiaulės renkasi
Į žmones pažiūrėti

Ir žiūri

Žiema kaip žiema
Žmonės kaip žmonės

Pajuodę adomo obuoliukai
Joms iš gerklų kišo
Pačios baltas skareles apsirišusios
Kutus tarp kanopų suka
Kažką šneka

Žiema kaip žiema
Kiaulės kaip kiaulės

Ir aš tada nieko gero nepavogiau
 
Kišenėj keli aptirpę irisai
Už atvėpusio bato aulo loterijos
Bilietas
Rankoj džiūvėsis 

Sniegą kulnu mindamas
Snarglį nuo nosies braukdamas
Einu ir švilpauju

Spjaudau kas penktas žingnis
Burnoj seilių mažėja

Žiema kaip žiema
Seilės kaip seilės

Pora medžių prabėga už nugaros
Mazda pienovėžis keletas audinių
Prazvimbia
Ir vėl tylu

Žvirbliai šaudo danguj keturskylias sagas
Siūva
Siūlus pameta lašiniu pasprigsta

Žiema kaip žiema
Žvibliai kaip žvirbliai

Kelio girnelę girgždinu
Malu liežuviu
Vilgau džiūvėsį burnoj
Minkštėja

Žiema kaip žiema
Kelias kaip kelias

Tik
Žiū auksinis dantis
Po kojomis baisiai žvilga
Akis spigina

Nepatikėjau tokia sėkme
ir nuėjau sau.