Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter




Frank Zapparyžietis
Frank Zapparyžietis
autoriaus id: 26016
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2007-10-29 22:13
Rašykas nuo: 2007-02-15 09:42
Paliko komentarų: 11
Mėgstamiausiuose: 9
 
Years ago someone told me that if you played Led Zeppelin's Stairway to Heaven song backwards that you could make out "satanic messages". It is not my opinion that Led Zeppelin and the other artists here were given some kind of evil power to make these backwards sounds have a satanic message. And, no, I did not create this to show the evils of Rock and Roll. Instead I made this flash piece for two reasons: 1. I was new to flash and wanted to be better at it and 2. The reverse files sound cool.

The way I made these sound clips was first to get a copy of the original versions. For example I took my copy of Stairway to Heaven (I tried it once with a live version but I couldn't hear the message clearly) then opened it in a sound editing program (I used Windows Sound Recorder - but that was with a .wav file), and reverse it. Crop to the place with back-masking sounds. That's it.

http://jeffmilner.com/backmasking.htm

Man asmeniškai per Beatlų dainos backwards versiją šiurpuliukai nubėga...
Šiaip tokios "satanic messages" kelia domesį ir šypsnį :)

Kažkaip tuo pačiu prisiminiau Marčėno eilėraštį apie didelius ir išsipūtusius "led cepelinus":

Stairway to Heaven

Gorkio gatvėj ruduo.
Iš Antakalnio lapais ateita
paklausyti, kaip groja
keli užsiciklinę hipiai
„Cepelinų“ baladę
gitarom, aguonom ir fleitom,
kyla laiptais į dangų
nuo pavergto proto nulipę.

Gero vėjo, sudie!
Man labiau prie širdies tas italas.
Pusę kelio nuėjęs
pasiklysiu gatvelėse geto.
Įsižiebia šviesa.
Vakarėja, skaidrėja ir šąla.
Myliu Vilnių, nes jis
išskaptuoja iš stuobrio poetą.

Laiko upė talpi.
Šiandien gal ir talpesnę sukurčiau
banalybę, kokios
joks estetas balsu neištartų:
vis daugiau praeities
Kastanedai arba Krišnamurčiui –
švento Jono ūksmėj.
Tarp Aušros ir Saulėlydžio vartų

suliepsnoti ir mirti.
Nužengt iš „Ledainės“ į „Vaivą“ –
dešimt žingsnių. Pareiti,
sugrįžti, kad juos nugalėtum.
Gal tik valtim Charono
Rimbaud nusigėrusį laivą
vieną naktį, labai
panorėjęs, pavyti galėtum.

Neįmanoma čia.
Ten įmanoma viskas – ar verta?
Štai skyrybų byla –
kelios knygos, odoj įrašytos.
Neužmiršiu tavęs.
Valties irklas per valandas kerta.
Raibuliuoja bangelėmis
auštantis ryto granitas.

Gorkio gatvėj ruduo,
nusidėjusi mano jaunyste,
gražią galvą iškėlus
aukštai viršum mūšio nugroto.
Tau – baltieji arkliai,
man – dalis prarastos karalystės.
Išsiskyrėm, ir tiek.
Lik sveika, išsikraustyk iš proto.


© Aidas Marčėnas


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...