NAKTIS. SAULĖ.
Toli miške ant krūmo sauso
voratinklių apkėsto
tupi saulė.
Tylėk nepabaidyk
tebus naktis.
Jos akys neregės išdegę
karščiuoja perdžiūvus gerklė
galva raudona ir raukšlėta
ir paukščio snapas
ir sparnai apsvilę
tu tylėk.
Kol ji bus ten - mes čia.
Suskirdę kojos - karštas kraujas laša
tik nieko nesakyk, -
tegu nebūna
ant mūsų veido
šito paukščio kraujo.