baimė ir drebėjimas

atėjo pušalotas parduotuvėn kaparėlių
dairosi
raibsta akys nuo gausos
- mat ką landsbergis padarė- galvoja
ir linguoja žilą galvą šitaip galvodamas

ir taip kontempliuojant konditerijos skyriuj
pajuto: kažkas viduriuosna verda
- reikia skubėt - pušalotas galvoja -
nepridirbti bėdos žmoneliams ant švenčių
ir skuba sulinkęs per sprindį pro gausą
drovus pušalotas be kaparėlių
tik cakt aukštas vyras juoda uniforma
jį už pakarpos ir angon juodon velka
- sustoki palauk- pušalotas maldauja
jeigu nesustosi nelaimę prišauksi 

(pyyyst)

pabando pramerkti akis pušalotas
viena tiktai veikia kita tamson žiūri
ir kvapas nekoks garantuotai pasako
išsiverkė viduriai liūdesiu kūno
- na štai pašnekėjom- pušalotas prabyla
tam vyrui aukštam su juoda uniforma-
jau esiu aš gal į namus nes nekaip
atrodau tiek liūdesio kelnėse nešdams
bet vyras juoda lazda pagrūmoja
- oi seni kaip klysti nekelsi tu kojos
iš mūsų plantacijos dar kurį laiką
nes tai kas aukščiausio valia atsiranda
šitoj teritorijoj darosi vieša

dėžė ant ratelių ant jos pušalotas
viena akis mato kita tamson žiūri
pro klešinę sunkiasi liūdesys kūno
nedžiugindams nieko išskyrus plantaciją
- eikš seni nekrūpčiok- ir vyras lentynon
  prie „nesquick“ zuikučio priderinęs meta-
praskėsk gerai kojas kad žmonės dorieji
matytų ką perka iš mūsų