Nemunėliui

Brolau ar pameni
sėdėjom kojas panardinę
į vasarošiltį rugpjūčio dangų

ir tylomis žemčiūgus
į žvaigždynus
bėrėme rožančiais

brolau suskirdusia ranka
paglostei mano širdį
tarytum motina taip

švelniai švelniai

--------------------
kodėl nepasakei
kad palieki man dovanų apsiaustą
su gobtuvu

ir sūrų žvilgesį
akių įmirkusių žvaigždynais

                    brolau