Žuvies lūpomis

mano pasauliai
tai tylinčios žuvys
gintaro karoliais
žvynus nusisagsčiusios
vandens akimis į mane
jie pažiūri, burnoje -
sūrios jūros burbulai

ir kvapas pasaulių
kaip istorijoj dumblių
mažų gyvūnėlių
dideliais sparneliais

jei akimis ne žvynais mes žiūrim
jei širdimi ne burbulais mes jaučiam

pr.
ir kartais nesusikalbam
bet tik į vieną ausį (daugybę kartų)

aš plūduriuoju ir tik
gaminu elektrą
mano išsekę pirštai juda

sugrįžt iš ten kur nuskendau
sugrįžt iš ten kur nuskendau

pr.
ir kartais nesusikalbam
bet tik į vieną ausį.....