Il manifesto

Tu, kaminkrėty, visom galūnėm suodinas!
Juoduoji pamatęs kaminą,
Pamatęs namą,
Pamatęs gatvę,
Galiausiai juoduoji miestą išvydęs.
Keikiesi, tamplieriau, vežike, kalvi.
Ir aprimsti tik kur prie Minijos prigludęs.
Turiu minty Minijos. Panašu kaip kas
Nurimsta prigludęs prie Aušros,
Linos, Ligitos, Monikos, Dalios,
Janinos, Žanetos, Lukrecijos etc.
Hanibalo kaulais bandai nušluostyti
Suodžius ir sykiu ištepi ir apjuodini
Minijos iškilius gražumus. Šauki Dangui
papai. Papai papai papai p-a-a-apai
Šauki apakintas pieno lazerių. Tik tiek.
Visi tavo mantrą girdėjo, kas tik žengė
Netol tavo balkono. O dar ir pelenais
Apkrėsti nesyk tylom sniaukrojo.

Užteks, kaminkrėty! Tyčiotis iš Kartaginos,
Žeminti ir darkyti Minijos grožybes,
Šūkauti vardais debesis ir versti
Koranus kormoranais. Užteks, skelbiu,
Šventiesiems pelenais galvas barstyt
Ir sanskritiškais keiksmais siųst.
Štai vanduo, kaminkrėty! Nustok
Kratytis.
Ir radiją kartą įsijunk.
---

Tą naktį pagaliau pavyko pasodint
Leliją. Ir prigijo ji mano daržely.
Ir netapo juodąja orchidėja.
Ir net nuo rankų nesusitepė.