liga

mano mielas,
į ką tu pavirtai?
štai sėdi susmirdęs
be dūšios
krenkšti
sakai - vandens
norėtum?

nieko, kartoju,
praeis. kaip ir
tai, kas netikra,
praeina.

kai šitos dienos
ir naktys tuščiai
vienodos
- nelyg sužlėgti
lapai
nuokritos -
renkasi sąmonėj
ir pūna po oda

ir var va

var va -

išgalvoju tave --
tokį mažą niekelį.
o tu šypsais
laimingas, nes
tavęs daugiau
manyje

nesu

mano mielas,
man labai gaila,
bet kartoju
paskutinį sykį -
nieko neliko.
ir net manęs
čia nėra.
ir niekam
neskauda.
tik - s p r a g t -
eli pirštais
ir jau
ne
bė
ra