išnykimo fazė

Nutirpsta sniegas.
Aš paverstas ežeru,
ir šlama man medžiai,
iš kartono pjaustyti.
Priekrantėj krykštauja vaikai,
ereliais žuvininkais gimę.

O keistas žodis plaukia
ir nenori grįžti į tvirtai
suręstą novelės sakinį,
kur neilgai dar
pykčio šunys loja,
vedini laimingo speigo.

Nenori jis sugrįžti,
o atsigręžti bijo -
kiekvieną trypčiojantį
nuplaka žinių diktoriai.

Taip sniegas merdi:
jaučia pabudimo svorį
ir keikia - negrįžtančius.
Taip dingsta nelaimingieji.