meškėnų pelekai

mes kvėpuojam, Jori

išlipam iš vandenyno dugno
ir kvėpuojam

sausumoj meškėnai apspinta
glaudžia pūkuotas letenas prie delnų
ir stebisi
ko mes taip vėlai

virš galvų saulė pažyra žvynais
išdžiūna mūsų žinojimas
nusilupa
ir nutrupa
vėjais į vandenyno dugną

lieka tik išmintis

apčiupinėjam ją
meškėnai apuosto

tiks

o juk tai tas pats, Jori

manopelekai tavopelekai meškėnųpelekai

tai tas pats