Šeima

Aš nieko taip gyvenime nemėgstu, niekas manęs taip nenudžiugina, kaip lapkričio mėnesį nusipirkus laikraštį, viduje rasti kalėdinį „maksimos“ katalogą. Šiugždantis popierius, akį traukiantis viršelis, ir kas svarbiausia- nemokamas. Delikatesiniai maisto produktai, drabužiai, buitinės prekės, žaislai ir vaikai. Taip, daugybė mažų vaikučių, rausvais skruostais, putliais, besišypsančiais veidais. Mano vaikystė niekada nebuvo laiminga...

<..... >

„ ... Kainos pas mane standartinės, už penkiasdešimt paimsiu į burną, dar už dešimt- nurysiu. Paprastas tau kainuos šimtą, o šokolado fabriko baladojimas atsieis du šimtus... “
Balta pūkinė striukė, su kailiniuotu kapišonu, ilgi tamsūs plaukai,  nevykęs bandymas paslėpti ankstyvas raukšles storu makiažo sluoksniu- kiek vulgaroka, bet šiam vakarui tiks. Radau ją pagal skelbimą laikraštyje, erotinis masažas, šampanas ir taip toliau, bet man reikia visai ne to...
„ Mano poreikiai truputėlį kitokie... “- tyliai pasakiau. Abejingas žvilgsnis greitai pasikeitė į tiriantį. Ši dalis man labiausiai nepatinka.
„ Trys šimtai pinigų, ir gali valandą su manim daryt ką nori. “ Balse jautėsi atsargumas atmiežtas paslėptu pasišlykštėjimu. Brangu.
„ Du su puse, nesiruošiu nei šikt ant tavęs, nei mušti. Aš moteris gerbiu, garbės žodis. “ Kaip galima ramiau bandžiau derėtis.
„ Jokių derybų, ir pinigai iš anksto. “ Dalykiškai mane pertraukė ir nusišypsojo. Trūko vieno priekinio danties. Vyliausi kad jis iškrito ne nuo kokios profesinės ligos.
„Sutarta“ numečiau kupiūras ant cukrum aplipusio stalo. Jo buvo tiek daug, kad net tamsiai raudonas meniu- lankstinukas atrodė kaip apsnigtas. Na čia juk ne restoranas, bet ko aš čia pastoviai lankausi? A, taip- kava labai skani. Jaunos padavėja iš už baro alkanu žvilgsniu skenavo stalo paviršių ir ant jo numestus pinigus. Arbatpinigių šiandien nebus.

<....... >

Nežinau ar kaltas jaudulys, ar tai kad mano butas penktame aukšte ir teko lipti laiptais, bet niekaip negaliu pataikyti rakto į skyle, vis išsprūsta. Blogas ženklas. Na va, po keliolikos nevykusių bandymų durys pagaliau atsidaro. Be abejo praleidžiu ją pirmą, padedu nusiimti striukę ir įjungęs šviesą vedu į miegamąjį.
Ant lovos tvarkingai sudėlioti: nuskalbti moteriški džinsai, apsmukęs megztinis su elniukais, irgi lygtais moteriškas, ir pora šlepečių.
„ Aš noriu kad persirengtum šiais rūbais“ nuostabą jos rudose akyse pakeičia milijonas klausimų.
„Kai persirengsi, eik į virtuvę, ir padaryk ką nors valgomo-aš alkanas, ir paskubėk, nes laikas eina, o už kitą valandą mokėti neketinu... Šįvakar tu mano žmona“ iš lėto nusiaviau kojines, atsikimšau alaus butelį, ir patraukiau į kitą kambarį- televizoriaus link. Kaip tik rodė „panoramą“, susidėjau koją ant kojos ir su pasitenkinimu klausiausi kaip virtuvėje barška indai, ir po kambarius pasklinda gardūs kepsnio kvapai. Nors vienai valandai mano namuose šeimyninė idilė....
„žinai ką, Vytautai, - atsklinda iš virtuvės jos linksmas balsas, - Aš visgi manau kad tu debilas... “

Liko 23 minutės