
Mes Coheną pažįstame tik iš muzikos, melancholiškų ir kandokų tekstų bei prikimusio savito balso. Tačiau jis ir garsus poetas bei romanistas.
Jo romaną „Žavūs nevykėliai“ nėra lengva skaityti. Tai eksperimentinis tekstas, labiau panašus ne į „Ulisą“, su kuriuo jį bandė lyginti vietiniai kritikai, o į kitą J. Joyce’o romaną – „Finegano budynės“. Coheno tekste siužetas irgi dažnai beviltiškai įklimpsta nebekontroliuojamos kalbos sraute.
Romanas labai nelygus, gan neaiškus, tačiau vertas dėmesio. Kalba svyruoja nuo vulgarios, pagiežingai sąmojingos iki lyriškos, net švelnios. Į šį puikiai išverstą tekstą reiktų žiūrėti tik kaip į kalbinį eksperimentą.