Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Viršvalandžiai

Viršvalandžiai Šios knygos atsiradimas gali sukelti dvejopą reakciją. Arba leidėjams pasirodė per mažai „Odės džiaugsmui“, kad ėmėsi „kankinti“ pasiruošusį Amžinybėn, arba iš tikrųjų rašymas yra terapija ir talentingam žmogui svarbus kaip oras. Tačiau prozininkė perspėja, kad bet kuriuo atveju nereaguotume per rimtai: „Neapsirikite, mano rašymas skirtas ne rimtuoliams, o tiems, kurie mėgsta ir moka juoktis.“

Matyt, su jos užrašais dirbo ne vienas žmogus, ir knygos vizija aiški: ji turi atrodyti gražiai. Todėl pradedama ir užbaigiama ilgomis esė, o per vidurį įdedami ne tokie „nušlifuoti“ pamąstymai apie gyvenimą. Leidėjai tarsi su malonumu konstatuoja, jog J.Ivanauskaitė „patikėjo Amžinuoju gyvenimu“ (p. 7): galima spėti, jog ir jiems, kaip ir žurnalistams, labiausiai rūpėjo krikščioniškos temos. O rašytojai, regis, labiausiai rūpėjo išsipasakoti, atskleisti paskutinių mėnesių patirtį. Kalbėti visuomenei, kurioje „suvokti savo laikinumą ir baigtinumą yra didesnis maištas nei troškimas suardyti amžiną pasaulio tvarką ir būti nemirtingam“ (p. 21). Visuomenei, kuri pasmerkė jau ne vieną (pvz., Oscarą Wilde’ą), kurioje psichologija bejėgė, o rašytojos liga – tik dar viena našta doriems mokesčių mokėtojams.

Tad nereikia tikėtis bravūriško, reklaminio optimizmo, deklaratyvios meilės gyvenimui. Apskritai apie meilę čia beveik nekalbama, nors daugelis turbūt tikėjosi moteriškos išpažinties šia tema. (Dvasinga moteris – neįprastas, egzotiškas reiškinys masių mentalitetui.) Čia –­ tik kančios, nežinia, pripažinimas, kad įgytos žinios nepadeda suprasti žmogaus. (Bet kartu ir prieštaravimas tikintiems blogąja žmogaus prigimtimi.) Cituojami daugiausia rusų ir Vakarų autoriai, kurių mintis pratęsiamos ar apmąstomos. O tėvynė („savižudžių kraštas“, p. 144), jos gyventojų tekstai ir puoselėjamos vertybės negailestingai ignoruojami: „Chirurgai įdomesni už menininkus. Kokia nykuma „Suokalbyje“. O jau kritikai –­ tuščiai praleistas gyvenimas“ (p.125).

Knygos pavadinimas dviprasmiškas. Viena vertus, viršvalandžiais autorė vadina laiką, tarsi neteisėtai skirtą gydytojų. Antra vertus, juk Lietuvoje viršvalandžiai neretai neapmokami, nors ir nežmoniškai pavargstama. Visiems svarbiausia – kad būtų atliktas darbas. Ką gi – Jurga Ivanauskaitė, rodos, savo darbą atliko. Nesvarbu, kad šie tekstai kai kam atrodys sensacija. Ir užgesusios žvaigždės šviesa dar kelerius metus matoma Žemėje.
Aleksandra Fomina
2007-11-29
 
Kita informacija
Tema: Smulkioji proza
Leidykla: Tyto alba
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 161
Kodas: ISBN 978-9986-16-581-1
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą