„Trys draugai” (1959) – tiems, kurie ėmė žvelgti į gyvenimą kitomis akimis, nebe kupinomis vilties ir optimizmo. Nors knyga nėra filosofinio pobūdžio, nes E.M. Remarque laikė save tiesiog tikrovės atkūrėju, didelę siužeto dalį sudaro apmąstymai, prisiminimai, monologai.
Idėjinė rašytojo kūrinio potekstė pabrėžia amžiną žmogaus ir pasaulio nesantaiką dėl pasaulio nepažinumo. Pasakotojas Robertas – narsus, nuoširdus. Meilė Patricijai paliečia jautriausias jo sielos stygas, kelia vertingiausius charakterio bruožus (norą gelbėti, nuoširdžią paguodą). Otas – vyriškas, santūrus, patikimas, Gotfrydas – didelis romantikas, nuolat mąstantis, kodėl dar niekas nepastatė paminklo mėnuliui ar žydinčiam medžiui. Kaip ir visi kiti E.M. Remarque herojai, trys draugai turi gilų žmogiškumo, teisingumo jausmą, lengvai skiria melą nuo tiesos, gėrį nuo blogio. Jiems nepriimtina visuomenė, kurioje viešpatauja godumas ir baimė, soti, miesčioniška laimė jų taip pat nevilioja. Įtempta kova dėl minimalaus pragyvenimo reikalauja draugų sumanumo, apsukrumo, neretai ir grubumo, tačiau po jų elgesiu slypi kilni dvasia ir žmogiškumas, galbūt dėl to istorijos eigoje ir atrodo, jog veikėjams nieko netrūksta. Po neilgo šviesaus, pakilaus Roberto gyvenimo laikotarpio likimas ruošia atomazgą: nuo priešo rankos žūva draugas Gotfrydas, varžytinėse parduodama autoremonto dirbtuvė, kurioje praleistos bene gražiausios dienos, nuo sunkios ligos miršta Pat, prarandamas ir ištikimas nuotykių palydovas, automobilis, vardu „Karlas“. Toliau – vienatvė ir tuštuma.
Panašius motyvus E.M. Remarque (1898 – 1970) plėtoja visoje kūryboje. Romanų veiksmo foną sudaro istoriniai įvykiai, visuose autoriaus kūriniuose, vaizduojančiuose „paprastos kartos“ likimą, vyrauja draugystės tema. Kitur aprašoma fronto būtis („Vakarų fronte nieko naujo“), emigrantų lemtis („Mylėk savo artimą“), koncentracijos stovyklų siaubas („Gyvenimo kibirkštis“), bombų sugriauta tėvynė („Laikas gyventi ir laikas mirti“).
Siūlytina, nes paprastai įdomi knyga, teikianti dar neturimą gyvenimo patirtį.
2011-10-11 20:34
GERA SITA KNYGA
2009-07-21 19:32
Gal ne „paprastos“, o prarastos kartos likimą? (:
2009-04-04 00:51
Man labai patiko si knyga... Super..
2009-03-06 23:47
Ka tik ja pabaigiau skaityti... Isties nuostabi knyga. Viskas pateikta paprastai ir realiai, tuo priverciant susimastyti apie gyvenima, vertybes, apie pati save.
2008-11-16 20:26
man tai šita nepatiko, perskaičiau tik dėl to, kad jau buvau įpusėjęs. "Vakarų fronte nieko naujo" man pati geriausia.
2008-08-05 18:09
nuostabi knyga, man labai patiko.. ir tikrai nera per ilgas
2008-06-08 18:52
man si knyga labai patiko
2008-01-12 12:08
"Juodasis obeliskas" puikiausias, bet sita irgi nuostabi...
2007-12-19 14:48
per ilgas.
2007-11-11 14:07
Kas tas ,, dievas", kuris pasako, kad ,, Geriausia". Gera, bet yra ir geresnių.
2007-01-15 14:22
Teko perskaityti beveik visas Remarko knygas ir, atrodo, daugelis neklysta labiausiai vertindami si jo romana..
2006-07-29 02:32
Ši recenzija man labiausiai patiko iš čia esančių. O knyga... Per menkas žodis apsakyti, todėl išmintingai patylėsiu. A, ir dar: gyvenimas ne per ilgas meilei.
2005-11-07 10:59
Ne emocijų kratinys, bet ir ne anotacija.
2005-11-06 18:26
Bet apie DRAUGYSTĘ šykštokai užsiminta.
2005-11-03 22:02
Recenzija neturi būti emocijų kratinys.
2005-11-03 16:01
Ne, nerašė, bet primena sausą anotaciją.
2005-11-02 16:44
Aišku.Tikslu. Nuoseklu.
2005-11-02 12:47
Nepamenu, kad mokykloje būtų apie "Tris draugus" rašę. Vadovėliuose.
2005-11-02 12:20
Labai jau "užneša" į ištrauką iš literatūros vadovėlio.
A.P.: "Siūlytina"? Eik eik...