
Dešimtojoje Vytauto Girdzijausko knygoje – du nauji romanai ir novelės, rašytos 1968–2005 metais. Romane „Valinčius“ pasakojama apie emigrantę, išvykusią į Kanadą dvidešimtaisiais praėjusio amžiaus metais. Autorius rašo, kaip ji bando prisitaikyti ir išgyventi svetimoje aplinkoje, kas ją priverčia sugrįžti į dabartinę Lietuvą.
Mažame novelių romane „Profesorius Pelėsis“ kalbama apie praeities ir dabarties sankirtas.
Novelės taip pat rutulioja senas temas: pokario paliktos žaizdos, iš to kylančios moralinės kolizijos, dabarties realijos, sulaužyti žmonių likimai.
Pasak profesorės E.Bukelienės, „į mus plūsta paties gyvenimo apstybė, įvairovė, stebima ir struktūruojama išmintingo autoriaus žvilgsnio“.
Regis, viskas gerai: stilius beveik tobulas, temos lyg ir aktualios, tačiau viskas taip sklandu, taip lygu, kad atrodo beveik dirbtina. Galima pasigesti gyvumo, nelygumų. O dabar skaitydamas jautiesi, lyg žvelgtum į aprašomus įvykius ir žmones per storą, garsui nepralaidų ir apdulkėjusį stiklą.