Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Šventumas

Šventumas „Ši knyga gimė iš beprotybės“ – skelbia romano „Šventumas“ ketvirtas puslapis. Buvo įdomu patikrinti, kiek ši knygą yra beprotiška ir kaip patobulėjo jaunasis rašytojas Vilis Normanas. Knygą „surijau“ per porą dienų (šiaip knygas skaitau savaitėm) ir likau patenkinta praleistu laiku.
Visų pirma beprotiška pavadinčiau idėją pasirinkti ne tik pagrindinio veikėjo statusą, bet ir vyraujančius religinius motyvus. O kur dar visai šalia tvyranti meilė... Šiuolaikiniame pasaulyje religiniai nesutarimai, ginčai yra labai stiprūs. Man nuo mažens patardavo viešai į svarstymus, kas yra Dievas, iš kur jis kilo, kuo tikėti, nesivelti.

Šalia tikėjimo klausimų rašytojas nagrinėja mūsų vartotojiškoje visuomenėje bemirštančius amžinuosius klausimus: kas yra gyvenimo prasmė, kas yra gėris, pasiaukojimas, tikėjimas, ar yra Dievas ir kitus. Tai svarbu ir į gyvenimą žengiančiam jaunam, ir jau patirties turinčiam žmogui. Šie svarstymai žmogaus neapleidžia iki mirties. Norintys lengvo skaitalo besideginant paplūdimyje, tokios rimtos mintys ir pasvarstymai gali ir nuvilti.

Pats rašytojas pabrėžia, kad tai nėra knyga apie religiją, nors iš pirmo žvilgsnio galima taip pamanyti. Daugybėje vietų kalbama apie Dievą, bet tai tik apvalkalas. Iš tiesų romane svarbiau veikėjų žlugę ar sužlugdyti likimai, jų pastangos atsitiesti, surasti tikslą, dėl kurio verta gyventi. Veikėjai balansuoja tarp gėrio ir blogio, tarp beprotybės ir blaivaus proto.

Romano siužetas, aišku nėra trileriškas, kur kiekviename puslapyje kas nors ką nors nužudo. Rašytojo veikėjų lūpomis perteikti pamąstymai keičiami dialogais. Tik va jie yra gana silpni, statiški ir nenatūralūs. Kai kur veikėjų charakteriai per daug pabrėžti arba iš viso neišryškinti. Nors, kita vertus, skaitytojams paliekama laisvė įsivaizduoti ir pabūti kūrėjais.

Vilio Normano polinkis į slėpiningumą, nutylėjimą ir skaitytojo klaidinimą išliko ir „Šventume“: paslaptingi veikėjų ryšiai, pagrindinio herojaus mįslinga gyvenimo istorija ir net pati romano pabaiga. „Tiesa slypi kažkur anapus“, – kaip sako pats rašytojas.
2006-08-01
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Romanai
Leidykla: Tyto alba
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 176
Kodas: ISBN 9986-16-495-8
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-07-17 12:06
manukoshe
atsakau kū kūziai - jo, knyga iš tikrųjų tokia neįdomi :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-07-12 19:09
Arvena
"Visų pirma beprotiška pavadinčiau idėją pasirinkti ne tik pagrindinio veikėjo statusą" - o ar tai, kad pagrindinis veikėjas - kunigas, šioje knygoje ką nors keičia? Mano nuomone - visai nieko nekeičia. Taip pat sėkmingai galėjo būti ir gydytojas, mokytojas, ekonomistas, teisininkas, žurnalistas, politikas - bet kas, net tas pats filosofas.
"Norintys lengvo skaitalo besideginant paplūdimyje, tokios rimtos mintys ir pasvarstymai gali ir nuvilti."  - :D
"Romano siužetas, aišku nėra trileriškas, kur kiekviename puslapyje kas nors ką nors nužudo." - gal galėtumėte pateikti konkretų tokios knygos pavyzdį? Nes dar neteko skaityti net knygos, kur kas nors būtų nužudoma bent kas antrame puslapyje :D
"Rašytojo veikėjų lūpomis perteikti pamąstymai keičiami dialogais." - čia tai iš viso "topas".
"Kai kur veikėjų charakteriai per daug pabrėžti arba iš viso neišryškinti. " - o kurie jau taip "per daug" pabrėžti? Aš tokio neradau...
"Nors, kita vertus, skaitytojams paliekama laisvė įsivaizduoti ir pabūti kūrėjais." - tai kam tada iš viso ką nors rašyti? Tegu skaitytojai nusiperka tuščią sąsiuvinį ir įsivaizduoja ką tiktai nori.
Tai va. Knyga silpna, recenzija irgi.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-12-12 03:11
tuoj tuoj tuoj tuoj tuoj tuoj tuoj
Na, įdomiau būtų skaityti recenziją apie tai, kaip aprašomoji knyga yra parašyta (perskaityta?), o ne apie tai, koks jos turinys. Įdomiau tai, ką recenzentas apie knygą gali pasakyti "nuo savęs", o ne tai, ką jis perpasakoja. Šita recenzija tvarkinga, bet... negi ir knyga tokia neįdomi? :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-09-04 23:07
ežiukai
iš Coelho nieko nesu perskaičius...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-08-22 11:54
Vytara
Atsiprašau už netyčines klaidas - RECENZIJOJ...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-08-22 11:53
Vytara
Pritariu Ražienai- man irgi kilo panašus įspūdis. Kažkurioj recebzijioj Vilis Normanas pavadintas "jaunuoju lietuvišku Coelho" -ar panašiai- na, atleiskite, panašiau, jog čia tik pulkas "jaunojo Coelho" draugelių jo paprašyti rašo panegirikas. O kaip tik meniškumo, įtaigumo, psichologinio veiksmų ir įvykių pagrįstumo šio autoriaus kūriniuose aš ir pasigendu. Viskas persunkta citatom ir "gudriais" posakiais. Jaunas- tai dar nereiškia - talentingas. mano manymu, čia kur kas daugiau paprasčiausios grafomanijos.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-08-01 18:58
59 Kilogramai
"Romano siužetas, aišku nėra trileriškas, kur kiekviename puslapyje kas nors ką nors nužudo." - kiekviename puslapyje trileriuose tikrai niekas nežudo ^^
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-08-01 13:26
švelni mo
Pastebėjau dirbtinumo tendenciją Normano knygų recenzijose: viskas taip jau gerai, kad net neįtikima, tuomet mestelėjama pora pastabų apie stiliaus dirbtinumą, bet tai, ak, prideda tekstui dar daugiau žavesio. Kad ir čia: ...keičiami dialogais. Tik va jie yra gana silpni, statiški ir nenatūralūs.  <...> Nors, kita vertus, skaitytojams paliekama laisvė įsivaizduoti ir pabūti kūrėjais. Juokinga.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą