Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Stalino autobiografija

Stalino autobiografija Atrodo, kad šioje knygoje turėtų kalbėti pats Josifas Džiugašvilis Stalinas. Deja. Pavadinimas apgaulingas. Stalinas beveik nepaliko laiškų, prisiminimų. Tiesa, po diktatoriaus mirties, jo vilos palėpėje buvo rasta jo ranka rašyta kukli autobiografija, kuri tapo griaučiais parašyti šiai knygai. „Diktatoriumi“ pabuvo pats kosmopolitiškos kilmės amerikiečių rašytojas Richard Lourie (gimė 1940 m.).

Rašytojo biografija irgi turtinga, galėtų tapti aštraus filmo scenarijaus „duona“. Būsimasis rašytojas trejus metus dirbo Bostono mafijos vadeivos vairuotoju. Ši patirtis padeda jam geriau perprasti psichopatinį nusikaltėlio mentalitetą. Rašytojas ir vertėjas tvirtina, kad neturėdamas šios patirties nebūtų galėjęs parašyti „Stalino autobiografijos“ (iš viso parašė septynias panašaus turinio knygas). Lankydamasis Sovietų Rusijoje, jis patyrė daug rizikingų nuotykių ir juos aprašė savo knygose bei amerikiečių spaudoje. Daug jo kūrinių išversta į kitas kalbas, pagal juos pastatyti filmai. Pats autorius, Berklio universitete studijavęs istoriją, rusų bei lenkų literatūrą, nemažai verčia iš lenkų bei rusų kalbų. Pastaruoju metu jis dirba Niujorke „Time“ redakcijoje ir verčia M. Gorbačiovo straipsnius bei knygas.

Šis sensacinga novelė, prisodrinta įvykių sparta ir pro akis prašaunančiomis absurdo dekoracijomis, leidžia pagalvoti, kad skaitai ne knygą, o žiūri „kietai sukaltą“ Holivudo filmą. O finalas tikrai šokiruoja. Kad taip yra, galime įsitikinti ir mes.

O ką mąstė garsūs žmonės, skaitydami šią knygą, galime sužinoti knygos nugarėlėje. James Salter dėsto: „Siaubingais beaistriais žodžiais, kuriuos galbūt iš tikrųjų vartojo, Stalinas audžia velnišką apysaką apie save, apie tai, kaip pasiekė aukščiausią valdžią ir susikūrė imperiją. Šekspyro tragedijos – tai tik pramoga palyginti su čia aprašoma žiaurumo, nusikaltimų ir išdavysčių koncentracija“.

Neseniai miręs rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas, tvirtina, kad knyga parašyta puikiai. „Perskaičiau vienu ypu, nors paskui mane kankino košmarai“.

Kitas Nobelio premijos laureatas, kanadiečių kilmės amerikiečių rašytojas Saul Bellow taip vertina knygą: „Niekšiška, beveik siaubą kelianti istorija..., tačiau istoriškai visai teisinga“.

Neakivaizdinę būsimos knygos rekomendaciją kartą išsakė ir pats diktatorius: „Kartais ryte atsibudęs kurį laiką nežinau, kur esu – taip tikriausiai atsitinka daug kam. Net nežinau, kas esu. Paskui atsimenu: esu Kremliuje, esu Stalinas“.

Knyga susideda iš keturių dalių. Apie ką rašoma pirmojoje dalyje, galima spręsti vien iš įspūdingų skirsnių pavadinimų: „Taigi jaunystėje rašiau eilėraščius“, „Kartais ryte atsibudęs kurį laiką nežinau, kur esu“, „Dievas buvo visatos caras, valdantis iš Kremliaus danguje“, „Buvau geriausias ne tik mokyklos kieme, bet ir klasėje“. Atrodo, kad pirmąją trumputę knygos dalį rašė pasaulio nematęs rusas. Ant stalo stovėjo degtinės stiklinė, svogūno skiltis. Gerėjo Stalino gyvenimas – gerėjo ir rašančiojo aplinka. Ant rašomojo (o gal valgomojo) stalo... atsirado ir silkė. Sodri kalba verčia... greičiau versti lapus. Pabirusios mintys neleidžia susikoncentruoti. Matyt, toks ir buvo R. Lourie sumanymas.

Antrojoje ilgiausioje knygos dalyje galime neskubėti. Stalinas jau sėdi Olimpe. Skaitytojas irgi gali ramiau sėdėti. Sakysite, kad sadizmo ir išprotėjimo vadovėlio negalima ramiai skaityti? Galima. Šioje knygos dalyje galbūt nėra tos „ugnies“, skubinančios sužinoti pabaigą. O ji labai nuspėjama. Detektyvinis pasakojimo stilius pereina į duobėtą istorijos perpasakojimą. Trečioji dalis “kraujo ištroškusiam” skaitytojui gali pasirodyti nuobodi.

Į „gyvą“ pasaulį dialogų dėka sugrįžtame ketvirtoje dalyje. Skaitydamas paskutinius knygos skirsnius, gali pagalvoti, kad knyga skirta Levo Trockio emigracijai aprašyti. Autoriui, matyt, trūko „žaliavos“ atkurti kai kuriuos „tautų vado“ gyvenimo fragmentus.

Stalino duktė išraiškingai pasakoja paskutines tėvo agonijos akimirkas: „Jis duso visų akyse. Paskutinę minutę jis atsimerkė ir lėtai apžvelgė visus, stovėjusius aplinkui. Žvilgsnis buvo klaikus. Ir staiga – tai buvo nesuprantama ir baisu, aš iki šiol to negaliu išsiaiškinti, bet negaliu ir užmiršti, - staiga iškėlė kairiąją ranką... ir lyg parodė į viršų, lyg mums visiems pagrasino“.

Šis pastebėjimas mus įspėja, kad tokios rūšies blogybės gali dar sugrįžti. Mano paskutinės mintys visiškai sutampa su paskutiniais novelės sakiniais, priskiriamais ir Stalinui, ir rašytojui R. Lourie: „Dabar žinau, ką iš tikrųjų reiškia mano vardas: Stalinas – tai galia priimti pasaulį, kuriame egzistuoja tik niekas ir aš pats. Pagaliau nugalėjau Dievą savo vienišumu, nes esu vienišesnis už jį“.
2004-10-06
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
The autobiography of Joseph Stalin: a novel
Tema: Kitos
Leidykla: Presvika
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2000
Vertėjas (-a): Violeta Karpavičienė
Puslapių: 236
Kodas: ISBN 9955-424-38-9
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-23 11:18
Pranas
Skaitau jau ir manau, kad iki  VASARIO 32 d perskaitysiu.
Na, o už recenziją Juzei 5 jau dabar.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-26 12:16
pabalusi vidutinybė
Sugedusio telefono likimas visai manęs nestebina. Tiesa - faktų trūksta. Štai ir galvok sau, kad sufabrikuoti istoriją galima buvo tik iki 18 amžiaus - mitas. Atsiprašau autoriaus, kad įsikišau ne į temą. Jau baisiai norėjos įkišti savo 5 kapeikas po Gegutės komentarų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-17 21:20
Darius 30
Nebloga, kritiška recenzija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-11-24 23:11
Gegutė
Apskritai - kuo daugiau domiuosi Antruojo pasaulinio karo veiksmais Rytuose, tuo labiau įsitikinu, jog pokariniai jo vertinimai, parašyti tarybinių veikėjų, tėra nonsensas. Kaip ir "Mažoji žemė", "Plėšiniai" ir t.t. Liūdniausia, kad Vakaruose atsiranda "eruditų", kartojančių tas nesąmones.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-08-18 22:31
Gegutė
Stalinas iš šios pasakos gerai pasijuoktų. Mano galva, iš rašiusių šia tema Staliną geriausiai apibudino V. Suvorovas. O recenzija - kaip recenzija...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-10 11:29
Killerloop
knygą apie genijų. pasaulio istorijoje nebuvo geresnio už jį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-15 16:52
kurjeris
skaičiau ir patiko. apie bepročius
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-11-27 13:33
Libella
Rodos šią knygą norėjau pirkt....?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-11 08:28
sminga
dėl žanro: šiaip tai "novel" išvertus iš anglų kalbos reiškia "romanas".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-07 20:46
Skaičiau daug knygų apie Staliną. Tai asmenybė kuri ko gero turėjo daugiausia įtakos dvidešimto amžiaus žmonėms, visiems be išimties. Įdomu būtų sužinoti, kaip tu vertini Viktoro Suvorovo knygas. Jo požiūris į Staliną skiriasi beveik nuo visų autorių. Tai profesionalaus labai daug žinančio žvalgybos profesionalo, šnipo požiūris. Kai gausiu būtinai paskaitysiu šią knygą. Manyčiau, kad pas V. Suvorovą galima rasti tai ko nėra šioje knygoje. Recenziją įvertinčiau - 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-07 14:38
septyni
tai, pala, jei jau Nobelį gavo, tai nekritikuotinas? :))) pas tave ryškus bandos jausmas, Juozuk. recenziją visgi tu rašei: "Balsuodami vertinate recenziją, o ne knygą!" :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-07 14:24
Juzė Erelickas
Nepyk , Justicki, bet man atrodo rašai, kad rašytum.
1.Man visai dzin kuo knygą vadina James Salter. Jeigu knygos autorius sako, kad tai novelė, tai tu, neskaitęs knygos, neįrodinėk kitaip.
2.Nuo kada literatūros žanras matuojamas puslapių skaičiumi? Aš tau galiu pateikti ilgiausią sąrašą romanų, turinčių 50-70 psl.
3.O kodėl nepaįvairinti gyvenimą ir nepavadinti kartais siužeto žodžiu "duona"? Kodėl valdiškai rašyti?
4. Dėl stilingumo. Čia ne konkursas. Mane tenkina ir toks stilius. Kabinėkis prie tų, kurie parašo 10 sakinių recenziją.
5.Dėl įspūdintų skirsnių pavadinimų. Čia ne mane tu kritikuoji, o Nobelio premijos laureatą Č. Milošą. Jis pirmasis taip išsireiškė. Tai kokios premijos tu vertas?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-07 13:35
justickis
Rašytojo biografija irgi turtinga, galėtų tapti aštraus filmo scenarijaus „duona“... žodžiui su kabutėmis tikrai buvo galima rasti kur kas taiklesnį atitikmenį, pvz., siužetu... :)

Na knygos nesus skaitęs, bet jau labai suabejojau, kad tai galėtų būti novelė, juk 236 psl., be to, James Salter žodžiuose aiškiai parašyta, kad tai apysaka... :)

Apie ką rašoma pirmojoje dalyje, galima spręsti vien iš įspūdingų skirsnių pavadinimų, bet ir iš tekstu turbūt galima spręsti, o kas yra įspūdingas pavadinimas: jo ilgis, turinys, grafika??? :)

Šiaip galėtų būti gerokai stilingesnis darbelis... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-06 19:38
Dara
joa kurinys nuostabus, tik kazko mazas ivertinimas cia....
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-06 19:28
Prozerpina
turetu buti idomi knyga. sukrecianti, uzgaunanti, paliecianti. bent jau taip sprendziu is recenzijos. suintrigavo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-06 16:14
Mastytojas
kietas kurinys...visada patiko autobiografija:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą