Skaitovas

Tai gana sudėtingas ir keistokas kūrinys apie skirtingo amžiaus žmonių santykius: penkiolikmečio berniuko ir trisdešimt penkerių metų moteriškės. Iš pažiūros gali atrodyti, kad vaikas pateko į seksualinę priklausomybę, ir moteris su gyvenimo patirtimi sugriovė jo gyvenimą, bet šie keisti santykiai perauga į psichologinę bei filosofinę dramą. Iš tikrųjų vaikas ne tik per anksti paragauja uždrausto vaisiaus, bet ir įsimyli kiek paslaptingą, kaprizingą Haną, kuri atitinka jo moters idealą. Dar keistesnis dalykas, stiprindavęs jų meilės ryšį, tai skaitymas, kurio labai dažnai prašydavo ta keista nenuspėjama moteris. Moteriai staiga išvykus, jų gana glaudus ryšys nutrūksta, palikęs berniuko širdyje kartėlį ir nusivylimą.

Rašytojas II romano dalyje labai subtiliai atskleidžia norą klausytis skaitymo paslapties. Jau suaugęs ir teisės studijas baigęs jaunuolis, sukūręs šeimą ir jau suspėjęs išsiskirti, sutinka Haną teisme, kuriame ji teisiama už nacizmo nusikaltimus, padarytus karo metais. Sužinojęs tikrąją Hanos gyvenimo istoriją, jaunuolis ją savotiškai pergyvena vaizdiniais. Gyvenimo patirties įgijusiam žmogui aiškėja, kad ši moteris, leidusi bažnyčioje sudegti žmonėms, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Išaiškėja noro klausytis skaitovo paslaptis. Jis negali susitaikyti su mintimi, kad buka, nuožmi ir menko išsilavinimo moteris, iš tikrųjų buvusi jo mylimoji, tarnavo SS. Ir jaunuolio nusivylimas, ir nuostaba, ir smalsumas veda tolyn romano veiksmą. Jis, lyg prikaustytas likimo piršto, išgyvena visą savo ir moters dramą iki galo.

Rašytojas nei pateisina, nei smerkia. Tik parodo, kad Hana, kad ir labai uoliai tarnavusi sistemai, aklai vykdžiusi jos nuostatas ir tikėjusi tos sistemos teisumu, paskutinėmis įkalinimo dienomis tarsi nelabai sąmoningai praregi – prabunda sąžinė. Ji perveda visas savo santaupas į žydų gelbėjimo fondą. Tik to niekam neprisipažįsta ir nesako, bet lyg mesdama iššūkį, gal jausdama savo kaltę (galima tik spėlioti), pasitraukia iš gyvenimo. Tai tarsi nesąmoningas kaltės atpirkimas, nulemtas laikmečio ir neaiškiai paslaptingų vidinių paskatų.

Iš Australijoje gyvenančios pažįstamos germanistikos daktarės girdėjau, kad romanas turėjo būti ekranizuotas Holivude. Be abejo, tokio kūrinio ekranizacija nelabai įmanoma, tiesiog sunki, nes tokio skirtingo amžiaus žmonių santykius vargu ar galima įtikinamai suvaidinti. Galbūt dėl to apie ekranizavimą pasklidusios kalbos ir nutilo.