Knygos
Romanai (1919)
Poezija (613)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (909)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 48 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Senosios Lietuvos šventvietės: Joniškio rajonas

Senosios Lietuvos šventvietės: Joniškio rajonas „Prieš daugelį metų aplankiau pirmąsias šventvietes. Išgirdau jų vardų skambesį ir padavimų žavesį. Susirūpinimas, siekis aprašyti ir išsaugoti šventvietes tapo svarbiausiu mano tikslu, kuris veda naujais keliais ir neleidžia nurimti. Gali būti, kad net rašant šiuos žodžius, iš nežinojimo, dėl aplaidumo netekome švento ąžuolo arba akmens, gali būti, kad amžinybėn iškeliavo tas, kuris žinojo taką prie šventos versmės“, − leidinio pratarmėje skelbia dr. Vykintas Vaitkevičius. Taip autorius aiškina knygos gimimo aplinkybes.

„Senosios Lietuvos šventvietės: Joniškio rajonas“ – trečioji knyga. Autorius jau išleido Žemaitijos (1998) ir Rytų Aukštaitijos (2006) šventviečių tyrinėjimus.

Knyga atitinka aukšto lygio mokslinio darbo kriterijus. Žanras mokslinis pažintinis. Knygos struktūra aiški. Prasideda turiniu. Beveik du trečdalius leidinio sudaro tyrinėjimų medžiaga. Tai pratarmė, įžanga ir penki skyriai. Likusioje dalyje publikuojami trumpiniai, šaltiniai ir literatūra, gale teksto santrauka anglų kalba, vietoviečių, asmenvardžių ir temų rodyklės. Leidinyje pridedamas sulankstomas skaitmeninis rastrinis topografinis žemėlapis su vietų numeracija pagal sąvadą. Knyga iliustruota spalvotomis nuotraukomis, senovinių žemėlapių ištraukomis. Eksponatų (tyrinėjamų objektų) nuotraukos su koordinačių ir skalių atžymomis. Iliustracijos ir tekstai pateikti informatyviai. Darbą „Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ apsvarstė ir leidybai pritarė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto taryba. Knygos paruošimą ir leidybą rėmė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Kultūros taryba, Joniškio rajono savivaldybė, Joniškio kultūros ir istorijos muziejus, Prigimtinės kultūros institutas.

Leidinio meninio išpildymo kokybė nenusileidžia knygos turiniui. Iš amžių glūdumos nuo pagrindinio knygos viršelio į skaitytoją žvelgia Skaistgirio girininkijos šventojo ąžuolo akys. Ketvirtame viršelyje nuotrauka, kur V. Vaitkevičius kalbina Joniškio krašto gyventoją. Leidiniui parinktos žalia ir rusva spalvos atspindi gimtojo krašto koloritą. Tokią vaizdinę knygos raišką sukūrė dailininkė Jurgina Jankauskienė.

Taigi šimtametis ąžuolas kviečia skaitytoją atidengti pastelinių miglų skraistę ir pakeliauti mįslingais šventviečių paieškų pėdsakais. V. Vaitkevičius nurodo, kad pirmąsias žinias apie Joniškio krašto šventvietes užrašė Šiaulių ekonomijos iždininkas Mauricijus Griškevičius XIX amžiuje. Vėliau pasirodė lietuviškos spaudos platintojo Mato Slančiausko tyrinėjimai. Knygoje eksponuojama padavimo apie Mėdginų Kėkštakmenį faksimilė. V. Vaitkevičius teigia, kad Tarpukario Švietimo ministerijos nurodymu mokytojų pildytos Žemės vardyno anketos tapo neįkainojamu Joniškio rajono šventviečių tyrimų šaltiniu. Autorius rašo, kad „ši gija mus jungia su senuoju Lietuvos kaimu, per amžius vienoje vietoje gyvenusiomis bendruomenėmis, jų kultūra ir pasaulėžiūra.“ O mokslininko pagal šventviečių pėdsakus sudarytas žemėlapis mus nukelia į XII-XIII a. žiemgalių žemes.

Skyriuje apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio šventvietes aprašoma Joniškio krašto vandenų šventovė – Mūšos tyrelis. Fiksuojami gamtos reiškiniai, atskleidžiamos moteriškojo ir vyriškojo prado baltų ženklų reikšmės, padavimai. Mūšos ištakos persilieja į istorinio Ramutaičių kaimo erdvę. Autorius mus veda toliau matomais ir vos užčiuopiamais keliais su tokiais iškalbingais pavadinimais kaip Senvieškelis, požemių takeliais iki ežero gelmių, iki išskirtinės istorijos apie žvejį, kadaise sukapojusį į gabalus didžiulę lydeką.

Skyriuje apie šventvietes įvedus krikščionybę nagrinėjami buities papročiai, tradicijos. Ypatingos 1710 metų maro laikotarpiu išmirusių kaimų vietos. Remdamasis tyrimų išvadomis, autorius teigia: „prieglobstį teikiančios išmirusių kaimų vietos artimos šventvietėms – jos taip pat labai saugios“. Pasirodo, tose vietose vėliau glausdavosi žmonės, kūrėsi krašto vaduotojai. Šį mįslingą reiškinį mokslininkas sieja su baltų deive Apidėme.

Christianizacijos laikotarpį žymi keičiama šventų akmenų lokalizacija, panaudojimas. Kilnojami ne tik akmenys. Į naujas vietas kraustosi žalčiai, vandenys, o teismų dokumentuose, kaltinančiuose raganavimu, „gausu senųjų papročių apraiškų, užkalbėjimų bei kerų.“ Pajusti Raganynės dvasią skaitytojas gali keliaudamas Audruvės upelio sietuvomis.

Nedaug kas žino, kad Joniškio rajone yra Šventoji žemė. Taip vadinamas laukas Svirplių kaime, kurio vieta nurodyta 1890 m. žemėlapio faksimilėje.
Senieji gyventojai pasakoja, kad sveikatos ir stiprybės semiasi iš šaltinių vandens. Žagarės seniūnijos Rukuižių kaimo gyventoja užsimena apie verdantį žemės gelmių vandenį.

Knygoje aprašomos, ikonografuojamos su Saulės mūšio memorialo įrengimo vietove susijusios apylinkės Jauniūnų kaime. Ten teka Mūša ir Tautinys. Viena iš slaptingiausių, šiurpiausių vietų vadinama Velnio bala, kurioje visi nuskęsdavo. 1890 m. žemėlapio faksimilė rodo menamą gelmės vietą.

Leidinyje autorius nagrinėja ir šventviečių apsaugos problemą. Deja, išlikusi tik Akmens su smailiadugniu dubeniu nuotrauka. Akmuo skirtas Sidabrės pilies sudeginimo 700 m. sukakčiai. Vėliau atvežtas prie Saulės mūšio vietai skirto akmens. Sidabrės akmuo dingo atliekant memorialo teritorijos paruošimo darbus. Dar vienas sunaikintas šventas paminklas – Jauneikių ąžuolas, nupjautas Joniškio savivaldybės administracijos sprendimu.

Knygą „Senosios Lietuvos šventvietės“ būtina perskaityti, nes tai raktas į mūsų istoriją, kraštovaizdį, architektūrą, baltiškąją filosofiją, papročius ir dėsningumus. Recenzijoje paminėjau keletą vietovardžių, šventviečių. Jų patirtis ir pažinimas neišsemiami. Skaitytojo laukia kitų šventviečių staigmenos. Šventame medyje, akmenyje,gelmėje užkoduoti ženklai. Kiekvienas tą ženklą šifruos per savo patirtis ir pojūčius, keliaudamas šventviečių žemėlapyje pažymėtais pilkapiais, šaltiniais, akmenimis, kalnais, laukais, medžiais.

Knygos paruošimui ir išleidimui ,,Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ autorius V. Vaitkevičius subūrė profesionalų ir kraštą mylinčių žmonių komandą.
2017-06-19
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Kitos
Leidykla: Lucilijus
Leidimo vieta: Šiauliai
Leidimo metai: 2017
Puslapių: 190
Kodas: 978-9955-32-342-6
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 19 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-13 22:10
klimbingupthewalls
Niekaip nesusijusi su Joniškio kraštu ir mažiausiai jis man rūpėtų, bet recenzija tokia įtaigi, kad knygą tikrai prigriebsiu progai pasitaikius į kolekciją. Nėra prie ko prikibti. Tokios ir turi būti recenzijos mano supratimu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-13 21:33
Nuar
Sutikčiau su ankstesniu vertintoju, bet vien dėl išsamaus atpasakojimo aš susidomėjau šia knyga. Žymiuosi, kaip verta perskaityti.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-30 12:21
TomKomPotas
parašyta išsamiai. iš esmės tai lyg glaustas knygos atpasakojimas ir paskatinimas ją perskaityti. darbo įdėta. o dėl analizės... velnias, kaip galima analizuoti tokią knygą. net susimąsčiau ar galima parašyti gerą recenziją žodynui ar enciklopedijai (: už tai jog taip sugudrauta pabūsiu piktas 3+
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-29 02:55
varna
"Knygą „Senosios Lietuvos šventvietės“ būtina perskaityti, nes tai raktas į mūsų istoriją, kraštovaizdį, architektūrą, baltiškąją filosofiją, papročius ir dėsningumus" - tikiu recenzente, 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-05 19:58
uv
uv
Įdomu, vietos pažįstamos, gal todėl neįvertintos. Vidurinę pradėjau ir pabaigiau Joniškyje. Tas jaunatviškas užsispyręs kvailumas, kuris akis užmerkia, neleisdamas apsidairyti aplink, savoj baloj. Vis svetima, tame miestely jaučiausi. Suintrigavot, ir aplankyti norisi...plačiai akis atmetus.Ačiū.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-06-24 22:54
Loke1
Gerai parašyta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-06-22 16:35
Luiza Šarlotė
Perskaičiau susidomėjusi. Recenzija išsami ir švietėjiška, praplečianti akiratį ir sąmoningumą per tautos istorijos pažinimą 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-06-19 10:43
MacteAnimo
Sudomino knyga. Sidabrės pilį sudegino, o žmonės iki šiol kasinėja Sidabrės piliakalnį. Sklandė legendos, kad lobiai liko užkasti giliai žemėje. Norėč slaptą žemėlapį pamatyt, jei tokis sudarytas. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą