Rojalio kambarys

Autorius – ukrainietis, Ukrainos ir Lietuvos rašytojų sąjungų narys. Lietuvoje išleidęs keletą prozos, filosofijos ir kritikos knygų. Romaną „Išguitieji iš Edeno“ išspausdino prancūzų kalba viena didžiausių Prancūzijos leidyklų. Kaip teigia literatūros kritikė Jūratė Sprindytė, autorius sumaniai balansuoja ant realybės ir fantazijos ribos. Realybė pralaidi fantazijai, bet ne atvirkščiai. Ir tikrai...

Knygoje „Rojalio kambarys“ sukuriama paslapties, dažnai ir absurdo atmosfera. Melnikas meistriškai manipuliuoja vietos, laiko, erdvės sąvokomis, pasiekdamas ne tik dramatinę įtampą ir meninį įtaigumą, bet ir filosofines įžvalgas. Pasakodamas tikroviškas gyvenimo istorijas, kuriose personažai patiria vidinį nestabilumą, sielos chaosą, autorius verčia suabejoti daugeliu tabu, varžančių žmogaus laisvę.

Kitas itin įdomus aspektas – beveik visuose apsakymuose jaučiama mirties nuojauta ar netgi giltinės alsavimas į prakaitu išpiltą nugarą. Tikriausiai kiekvienas ir pats ciniškiausias skaitytojas buvo bent kartą pagalvojęs, kas yra anapus balto tunelio, kodėl žmogus miršta, ar mirtis yra neišvengiama, kas būtų, jei žinotumėm, kada mirsim... Į visus šiuos klausimus bandoma atsakyti, tačiau pažvelgiant per lengvą žmogiškosios psichologijos prizmę.

Stambiausias kūrinėlis „Niekad nesibaigia“ žavi ir patraukia savo absurdiškumu, tačiau kartu ir itin realistiniu, net primityviu daiktų ir procesų vaizdavimu. Įdomi nesibaigiančio kino filmo idėja realizuojama gana paprastai, o ir pabaiga, kad ir netikėta, tačiau lieka tarp realybės ir fantazijos...