Rojalio kambarys

Maloni prozos staigmena. Tiesa, nežinantiems truputis faktų: autorius – ukrainietis, Ukrainos ir Lietuvos rašytojų sąjungų narys. Lietuvoje išleidęs keletą prozos, filosofijos ir kritikos knygų. Romaną „Išguitieji iš Edeno“ išspausdino prancūzų kalba viena didžiausių Prancūzijos leidyklų.

Tai proza, kurią galima vadinti europietiška arba Vidurio Europos proza. „Rojalio kambarys“ artimas jai savo stilistika: manipuliacija (o ne piktnaudžiavimu ar tyčiniu „lazdos perlenkimu“, kuo serga J. Ivanauskaitė ar H. Kunčius) erdvės ir laiko sąvokomis, stiliaus santūrumu, lakoniška rašymo maniera, nepikta ironija ir autoironija. Tačiau svarbiausia – kūrinio įtampa, pasak kritikės Jūratės Sprindytės, diktuojama minties, o ne emocijos, kaip įprasta lietuvių prozai (išskyrus S. T. Kondrotą).

Galima pacituoti prancūzų kritikus: „Autorius, pasitelkdamas jaudinantį stilių, trumpą sakinį ir labai subtilią psichologinę analizę, filosofiškai apmąsto žmogaus laisvę ir draudimus, kuriuos primeta krikščioniškoji moralė“.

Netikėtas, gaivus vėjelis lietuviškoje prozoje. Pasak literatūrologės Jūratės Sprindytės, „J. Melnikas kalba apie esmingus egzistencijos dalykus – mirtį, gyvenimo prasmę, kūrėjo kompetenciją (nuo paprasto menininko iki numanomo Aukščiausiojo). Autorius sumaniai balansuoja ant realybės pralaidi fantazijai, bet ne atvirkščiai“.

P.S. Jaukiai ir gražiai išleista knyga.