Prancūzų rašytojas Ericas Neuhoffas romane “Prancūzaitė” grakščiai ir stilingai pasakoja apie nerūpestingą herojų gyvenimą šiuolaikiniam Paryžiuje. Jis – keturiasdešimtmetis, žurnalistas, tiesiog dievina J.L.Godard`o filmą “Panieka”, tapusį jam savotišku kitų žmonių vertinimo kriterijumi. Prancūzaitė – dvidešimtmetė, švelni, naivi, paslaptinga, kartais pašaipi, niekada nemačiusi filmo “Panieka”. Savo išvaizda – ilgos kojos, mažytės krūtys, viliojančios lūpos ir riesta nosytė – ji primena Lolitą iš to paties pavadinimo Vladimiro Nabokovo romano.
1997 m. romanas “Prancūzaitė” apdovanotas viena iš prestižiškiausių Prancūzijos literatūros – Interallie – premijų.
Apvogtas prancūzaitės butas. Ji pasibeldžia į vieno iš kaimynų duris pasiteirauti, gal jis žino kur galima rasti šaltkalvį…
Taip ir prasideda žurnalisto ir prancūzaitės istorija. Nuo pat pirmojo susitikimo jis negali jos pamiršti. Nežinodamas jos vardo savo mintyse pavadina Mažyle. Laikui bėgant žurnalistas ją prisijaukina, ir jie pamilsta vienas kitą. Valgo prabangiausiuose restoranuose, geria brangiausią vyną ir lankosi ten, kur tik širdis geidžia.
Mažylė ir žurnalistas pakviečiami į vestuves. Jie pasiskolina “Saabą” su pakeliamu stogu.
Ta dviejų durų mašina tiesiog skriejo virš asfalto. Per keletą sekundžių rodyklė pasiekdavo padalą “šimtas”. Saulė atsispindėjo priekiniame stikle. Mažylė buvo su juodais akiniais, mažyčiais akinukais auksiniais rėmeliais. Nežinojau, bus orkestras ar leis plokšteles. Paklausiau Mažylės, ar ji ketina kada nors ištekėti.
- Už ko? Už jūsų?
- Nebūtinai. Ištekėti, ištekėti ir tiek.
Niekad nebesužinojau, ka ji atsakė.
Čia jų istorija ir baigiasi. Mašina posūkyje nuslysta nuo kelio.
Mažylė neišgyvena ir niekada negalės už jo ištekėti.
“Prancūzaitė” - idomi knyga, tik žurnalisto susižavėjimas, kaip subrendusio vyro - per daug aistringas po pirmojo pasimatymo su Mažyle. Vietomis gana banaliai aprašoma jų meilė. Ir, kaip daugelyje meilės istorijų, norint išvengti “ir jie ilgai bei laimingai gyveno”, padarytas “not happy ending”.
Tai maloniai skaitomas romanas, jį lengvai galima perskaityti vienu prisėdimu. Tai knyga žmonėms, kurie nemėgsta įtempto siužeto knygų.
2006-11-06 17:31
Knyga - nuostabi, o recenzija - ne tokia nuostabi, bet... gera.
2004-09-26 15:33
Recenzijiškiausia paskutinė pastraipa... Visa kita labai užgožia anotacijos tekstas... turinio atpasakojimas... ;)
2004-09-25 08:28
Recenzija gana gera,o vat knyga buvo viena pilkiausiu mano gyvenime..;/miaukt...
2004-09-24 17:23
Recenzija gera.O ir knyga suintrigavo.
Žodžiu 5.
2004-09-24 16:29
saunu kad kazkas save gali priskirti prie zmoniu kurie negalvoja... ;)))))))
2004-09-24 16:19
skaiciau sia knyga. ir sakinys: "Tai knyga žmonėms, kurie nemėgsta įtempto siužeto knygų", nelabai tinka. verciau... tai knyga zmonems, kurie negalvoja. vat taip.
2004-09-24 09:31
Man labai nuostabu,- kai perskaiciau sia recenzija, supratau, kad rasau visai identiska romana, tik su laiminga pabaiga... Man labai patiko, kad tai aptikau... Kazkaip praskaidrino mano gyvenima...