Politika

Perskaitėte šios knygos pavadinimą? Puiku. O dabar jį pamirškite. Tai nėra knyga apie valdžią ar rinkimus — ir galiu jus patikinti, kad recenzijos gale tikrai nerasite užrašo smulkiu šriftu: Rinkimų agitacija. Užs. Nr. toks ir toks. Apmokėta iš tokios ir tokios partijos specialios rinkimų sąskaitos. Tiesą sakant, kodėl ši knyga pavadinta „Politika“, man taip ir neaišku. Jei jau reikėtų ją pavadinti kokia universalia, visoms pasaulio tautoms suprantama sąvoka, tai greičiau būtų „pornografija“. Arba, ne taip drastiškai — „seksas“.

Visgi, „Politika“ - tai originalus romanas apie neurotišką mūsų amžių. Amžių, kuriame mergina savanoriškai sutinka dalintis savo vaikinu su dar viena mergina — ir vien tik todėl, kad jai atrodo, kad jis to norėtų. Kadangi iš tiesų yra visiškai priešingai, turime neblogą situacijų komediją. Arba tragikomediją, nes aprašyta situacija yra galima tik pasaulyje, kuriame žmonės mylisi, bet nesikalba. Štai ir atskleidžiau pagrindinę knygos siužeto liniją. Beje, autorius jos visai neslepia. Užtenka perskaityti knygos skyrių pavadinimus: „Jie įsimyli“ — (...) — „Jos įsimyli“ — „Jie nebemyli vienas kito“— (...) — „Jos nebemyli viena kitos“. Ir jums dar neaišku, apie ką šį knyga? Taigi, apie meilę.

Meilė čia, be jokios abejonės, stipri ir tikra. Tik gal kiek kebloka suvokti, kas čia ką iš tikrųjų myli — kaip ir gyvenime, veikėjų veiksmai ir jausmai ne visada suderinti. Be to, po „man visvien“ kauke dažnai slepiasi baimės ir kompleksai — noras neatsilikti „nuo mados“ konfrontuoja su tikrais jausmais (ne tik meile, bet ir pavydu), būtent todėl aprašyti epizodai iš trijulės gyvenimo atrodo autentiški. Nes taip galėjo atsitikti ir jums. Nebūtinai miegamajame.

„Ši knyga ne apie seksą. Nieko panašaus. Ji apie gerumą. Šis pasakojimas apie tai, kaip būti geram. Šioje knygoje mano veikėjai mylisi, mano veikėjai viską daro dėl dorovinių priežasčių.“

Žavi yra ir paties autoriaus pozicija knygoje. Įsivaizduokite situaciją — skaitote knygą važiuodami autobusu. Šalia esantis nepažįstamas pakeleivis bando skaityti kartu su jumis, po to paaiškėja, kad jis jau šią knygą yra skaitęs, todėl įžūliai bando nupasakoti jums tolimesnę įvykių eigą. Susierzinote? Puiku. „Politikos“ autorius Adamas Thirlwellas elgiasi kaip tik taip. Jis sąjungininkiškai mirksi iš knygos puslapių — Taip, Andžalė su Nana bučiavosi, bet jokių kitų seksualinių veiksmų nesiėmė. Bet galop jos pasimylės. Pažadu jums. O kai pasimylės, aš jums pasakysiu! Tiesiog jums teks palaukti. Galėsite patikrinti, ar verta tikėti jo žodžiu.

Nors jau pirmame skyriuje jis pabrėžia — „Ši knyga universali. Tai lyginamoji studija. Mažiausiai noriu, kad joje matytumėt vien mane” — tačiau kaip tik jis labiausiai ir yra matomas. Trys pagrindiniai jo veikėjai arba mylisi, arba apsipirkinėja („Shoping and fucking“ motyvas nėra jau toks naujas), o tuo tarpu autorius bando užimti publiką, t.y. skaitytoją anekdotais apie šio pasaulio galingiausius (nuo karalienės Elžbietos iki Stalino) — ir tuo pačiu įtikinti, kad to sekso čia visai ne per daug.

„Deja, mums reikia dar kartą dirstelėti į Nanos ir Mošės lytinį gyvenimą. Ir aš žinau, ką jūs galvojate. Jūs galvojate, kad apie jų lytinį gyvenimą prisiskaitėte užtektinai. Jums reikia kažko visai kito. Jūs norite šachtininkų bendruomenės Sibiro Sachalino mieste aprašymo. Jums reikia daugiau kelionių po parduotuves. Ką gi — atsiprašau. Jų lytinis gyvenimas turėjo didelę svarbą.“

Štai tokia ta „Politika“.

PS. Beje, beskaitant man nedavė ramybės vienas klausimas. Mošės etninė priklausomybė. Turbūt nepaminėjau — Mošė yra vienintelis vyras aprašomoje trijulėje. Ir, jei dar nesupratote, jis yra žydas. T.y. manosi esąs žydas. Problema yra ta, kad žydai laikosi matrilinijinės sampratos — vaikų „tautybė“ (t.y. priklausymas žydams) yra nustatomas pagal motiną. Mošės motina nėra žydė, todėl ir Mošė žydu būti negali. Todėl man neramu dėl to, kad žydu jis jaučiasi. Man atrodo, kad tai daug rimtesnė problema už visus jo lytinio gyvenimo rūpesčius. Bet, jei jau jis gali pasirinkti su kuo miegoti, tai ir tautybę gali pasirinkti. Nors, gal paprasčiausiai jam niekas nepasako tiesos? O tai jau yra politika.