Mėgstu, kai prestižinio leidinio nuotraukoje (Vivat leidykla "Strofa"!) autorius geria alų. Iš pilno bokalo. Toks skaitymo troškulys apima (t.y. kodėl jis, autorius, taip godžiai ir gražiai jį geria, o mes ne?).
Metafizinio J.Hašeko troškulio kamuojamas čekas, deja, nėra Lietuvoje labiau žinomas už Šveiko autorių ar M.Kunderos graudžiai ir juokingai inteligentiškus herojus. O be reikalo.
Bohumilas Hrabalas (1914-1997) - vienas geriausiai rašančių čekų prozininkų (kaip sakė jo tėvas - durnius, bet išradingas...).
Bohumilas Hrabalas - žmogus, kuris teigė, kad "Alinė - tai triukšminga, kurtinanti vienatvė, kur geriausia svajoti". Rašytojas - dirbęs pačius įvairiausius, neintelEgentiškus darbus: telegrafisto, geležinkelininko, atsigeriančio... Tačiau jis atsispyrė, jo neištiko J.Hašeko, "girtuoklio putniomis, strazdanotomis rankomis", likimas... Ypač politiškai. Nukentėjo, bet neklydo.
Ir toliau žvejojo "perliukus iš dugno" - paprastų čekų paprastus gyvenimus. Pasakojo meistriškai, lengvai, natūraliai. Jei čekai turėtų Jurgį Kunčiną, jis būtų šios knygos autorius, o ne koks ten Byderis...
Bohumilas Hrabalas numirė taip pat groteskiškai, kaip ir rašė, - senatvėje iškrito iš šešto ligoninės aukšto, lesindamas balandžius.
P.S. Tribute to Vytautas Visockas.
P.P.S. Nepamirškit ir Vaižganto "deimančiukų"!..