Pasikėsinimas

Jauna prancūzų rašytoja Amelie Nothomb jau nuo pirmųjų romanų pagarsėjo kaip talentinga įdomių knygų autorė, teigiama leidyklos anotacijoje.

O romanas išties neįprastas, simboliškai tragiškos meilės istorijos atspindys.

Autorė remiasi V.Hugo "Paryžiaus katedros" herojaus istorija, netgi pats knygos herojus Epifanas lygina save su bjauriuoju Kvazimodu, o tam, pasak teksto, yra prasmės.

Knyga žavi pateiktu požiūriu į tokias šiuolaikiškas naujoves kaip modelių konkursai, filmų kūrimas, naujų menininkų atsiradimas. Sakyčiau, romanas dvelkia bohemiškumu. Per daug konservatyvius žmones gali sukrėsti meilės, kaip kankinimo, skausmo iššaukštinimo, pateikimas. Epifanas - Kvazimodas asmenybė, bjauri ne vien tik savo išore, bet ir savo vidumi; kartu atstumianti, bet ir traukianti savo žiauriu požiūriu į "veidmainių pasaulį". Tai žmogus, jaučiantis lytinį pasitenkinimą, kai mato pasišlykštėjusius žmonių žvilgsnius. Tai žmogus, su savo bjaurumu tapęs pasaulio garsenybe, šlovinančią žmogaus atstūmimą dėl jo šlykščios išvaizdos.

Verta skaityti dėl neaprėpiamų meilės palyginimų, jų gausu, kiekvienas jų įžūlus, tačiau skaudžiai realus. Be to, filosofinių samprotavimų mėgėjams - tai puiki dovana, su sąlyga, jog jie nesivadovauja stereotipiniu mąstymu.

Knyga sukrečianti, kartais kelianti juoką, kartais graudžiai abejinga herojaus meilei be atsako.