Knygos
Romanai (1919)
Poezija (613)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (909)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 27 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Partizanų karas

Partizanų karas Che Guevara tūkstančiais ikoninių atvaizdų sklinda po pasaulį ir žvelgia mums į veidus iš marškinėlių, kepuraičių, puodukų ir kitokių suvenyrų. Visiems gerai pažįstama Che ikona retkarčiais sušmėžuodavo ir Lietuvoje. Konsumerizuotas, rinkos ekonomikos suvirškintas Che. Nepaisant to, nepaisant kontroversijų ir Che Guevaros, kaip istorinės asmenybės „demaskavimų“, jis išlieka vienu pagrindinių XX a. revoliucijos, kovos už socialinį teisingumą, lygiateisiškumą, simboliu. Yra kažkas ypatingo, kaip apie Che atsiliepia Lotynų Amerikoje. Ir ne tik Kuboje, Venesueloje, jo gimtojoje Argentinoje ir kitur.

Realus, istorinis Che, ikonografinis Che, mitologinis Che. Ištikimybė idealams, atsidavimas kovai, kaip jis ją suprato ir kaip ją buvo galima suprasti to meto istoriniame kontekste. Kova už utopiją ir idealą, negailint savęs nei kitų. Tai turbūt buvo svarbiausia Che mitologijos ir ikonografijos susiformavimui. Nes, kaip rašo Noam Chomsky, – teisių ir laisvių, kurios jau įsišaknijusios mūsų visuomenėje, negalime laikyti savaime suprantamomis, jos visos yra iškovotos.

Šiemet sukanka keturiasdešimt metų nuo Che žūties Bolivijoje, vykdant beprotišką ir visiškai nesėkmingą revoliucinę misiją. Tai pakankamas atstumas pažvelgti į jį iš istorinės perspektyvos, nebebandyti „demaskuoti“ (kaip nebebandom demaskuoti, o tik suprasti tolimesnės praeities asmenybių), pažaisti tinkamais istoriniais mitologininiais, politiniais, kultūriniais kontekstais.

Tik ką pasirodė Che Guevaros „Partizanų karas“ lietuviškai. „Ocean Press“ ir Che Guevaros studijų centras Havanoje parengė maksimaliai autentišką leidinį – knygos išnašose nurodomi visi comandantes pataisymai, net Fidelio patarimai, ketinimai vėliau kažką taisyti, perrašyti ar perkelti į kitą knygos vietą. Taigi gryna autentika, „NO FICTION!“ – toks šūkis buvo iškeltas vienoje knygų mugėje, pavargus nuo begalinės leidybos komercializacijos ir infantiliškų kolektyvinės pasąmonės pagimdytų  pasakų, vadinamų romanais, perprodukcijos.

„Partizanų karas“ – veikalas apie partizanų karo strategiją ir taktiką, praktinis vadovėlis, kuriame pateikiamos žinios apie tai, kaip kasti prieštankines tranšėjas ar pritaikyti šautuvui „Molotovo kokteilį“. Jame aptariami kasdieniai kovotojo rūpesčiai, partizanų psichologija ir motyvacija, laikysena bendraujant su vietos gyventojais, aplinka, pabrėžiamas ideologinis kovos aspektas, pasisakoma dėl lyčių lygybės partizaniniame judėjime. Ši knyga parašyta remiantis patirtimi sukaupta pergalingoje kovoje prieš Batistos režimą ir reguliariąją jo kariuomenę Kuboje 1956–1959 metais.

„Partizanų karas“ buvo analizuojamas Šiaurės Amerikos sukilimų prevencijos mokyklose ir karo akademijose ir laikytinas vienu reikšmingiausių veikalų šia tematika. Tai vienas populiariausių Che veikalų, sulaukęs daugybės leidimų ir vertimų. Knygos pratarmę parašė Harry „Pombo“ Villegas – vienas iš nedaugelio išlikusių gyvų Che Bolivijos kampanijos dalyvių.

Che į Lietuvą įsiveržė, ko gero, ne šių metų knygų mugėje pristačius „Bolivijos dienoraštį“, bet dar 2005 m. pavasarį. Didžiulis Che atvaizdas, tarsi nujaučiant būsimą kovą už kino teatro „Lietuva“ išsaugojimą, puikavosi ant jo fasado ir ant vieno pagrindinių 2005 m. „Kino pavasario“ svečių – režisieriaus Emiro Kusturicos marškinėlių. Kino teatro „Lietuva“ byla šiandien įkūnija pasipriešinimą neoliberalizmui ir kapitalo, praradusio žmogišką dimensiją ir paklūstančio tik rinkos dėsniams, bandymams transformuoti viešą ir kultūrinę erdvę, paversit ją pelno gamybos mašina.

„Che Guevara Lietuvoje“ – šokas tiems, kurie manė, kad, pasibaigus sovietinei erai, atėjo galas bet kokioms idėjoms apie socialinį teisingumą, lygiateisiškumą, kad visiems laikams palaidotas žodis „revoliucija“, arba įtikėjusiems, kad, kaip buvo skelbiama dešimtojo dešimtmečio pradžioje, atėjo „istorijos pabaiga“. Nors socialistinės visuomenės „projektas“ žlugo ir vietoj etiniam, humanistiniam idealui atsidavusio „tarybinio žmogaus“ tikrovėje atsirado godus vakarietiškų vartotojiškų blizgučių ištroškęs „sovokas“.

Žmonės niekad nepasimoko iš istorijos. Lygiai tokia pat naivi pasaulio, kuriamo pagal rinkos dėsnius, vizija. Tačiau Lietuvoje šis  „projektas“ žmogaus gyvenimą totaliai pajungti rinkos ir prekės dėsniams, rado puikią dirvą. Jos įsišaknijo tiek giliai, kad Laisvos rinkos instituto fatvos skelbiamos net krikščioniškos pakraipos kultūrinėje spaudoje. Laisva rinka, pinigai pamažu persmelkia visą lietuvio gyvenimą ir reikalauja visiško atsidavimo. Ir viską sudeda ant produktyvumo ir efektyvumo altoriaus. O kartu didina socialinę atskirtį, nelygybę, gilina socialines, geografines, bei kultūrines disproporcijas.

Taigi koks bus tas naujasis neoliberalizmo „projekto“ epochos žmogus? Atsidavęs bosui, plušantis viršvalandžius įstaigoje, o laisvalaikį leidžiantis „Akropolyje“, tvarkingas „naujojo gyvenimo“ eilinis? Vargu. Panašu, kad tai bus juodu raiščiu veidą užsidengęs anarchistas, blokuojantis kelius, vedančius į G8 susitikimą Gleneagles ar Heilligendamme ar sviedžiantis akmenį (Molotovo kokteilį?) į Shell degalinę.

Taigi sveikas atvykęs Che!
2007-07-20
 
Kita informacija
Tema: Kitos
Leidykla: Kitos knygos
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 2007
Vertėjas (-a): Aušra Simanavičiūtė, Kasparas Pocius
Puslapių: 168
Kodas: ISBN 978-9955-640-33-2
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-07-20 21:59
Strelnikovas
ot. gerai chia
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą