Knygos
Romanai (1919)
Poezija (617)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (909)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Partizanų karas

Partizanų karas Tai klasikinė, bene labiausia pasaulyje žinoma knyga apie partizaninį karą. Ir neveltui. Ją galima studijuoti kaip vadovėlį, čia pakankamai smulkiai išdėstyta visa partizaninio karo eiga – nuo pat karo priežasčių iki galutinės pergalės ir netgi tolesnio visuomenės bei valstybės vystimosi. Knyga tinkama subrendusiems kariams, norintiems kariauti partizaninį karą, taip pat antipartizanines operacijas planuojantiems politikams bei kariams, na ir visiems kitiems inteligentams. Knyga netinkama nesubrendusioms asmenybėms (nesvarbu, jaunoms ar ne visai), kurios prisiskaitę sugalvotų kokią revoliuciją pakelti, arba (kas realiau) visokiuose čatuose svaigti apie pasaulinę revoliuciją ar kapitalizmo baigtį.

Knyga tinka visiems partizanams – ir socialistiniams, ir nacionalistiniams, ir kokiems tik nori. Guevara, kaip žinia, buvo marksistas ir propagavo pasaulinę socialistinę revoliuciją, bet tai netrukdo jo žinias panaudoti ir nebūtinai socialistams. Aišku, šiais laikais nemaža knygoje aprašomų dalykų yra pasenę, pvz., smulkus ginklų, kurie jau nebenaudojami, aprašymas, bet ne čia esmė. Pagrindiniai Guevaros partizaninio karo dėsniai, taip vadinamos „septynios aukso taisyklės“, aktualios visuose partizaniniuose karuose:

1. Nepradėk kovos, kurios negalima laimėti.
2. Nuolat judėk į priekį, smok ir bėk.
3. Naudok priešą kaip pagrindinį ginkluotės tiekėją.
4. Dangstyk savo judėjimo pėdsakus.
5. Išnaudok karo veiksmams netikėtumo elementą.
6. Išsikovojęs tam tikras pozicijas, formuok naujas kolonas.
7. Apskritai veik trim etapais: strateginė gynyba, pusiausvyra tarp priešo veiksmų ir partizanų veiksmų galimybių ir, galiausiai, visiškas priešininko sutriuškinimas.

Nežinia, ar Guevara studijavo Sun Tzu „Karo meną“, bet jį patį iš dalies galima vadinti partizaninio karo Sun Tzu.

Knygoje glaustai, bet pakankamai aiškiai aptariami ne tik pagrindiniai ginkluotos kovos, bet ir jos organizavimo principai: tiekimas, civilių organizavimas, moterų vaidmuo, sveikata, diversijos, karo pramonė, propaganda, žvalgyba, apmokymas bei organizacinė armijos struktūra. Knyga, be jokios abejonės, nėra išsamus partizaninio karo vadovėlis, veikiau – partizaninio karo pagrindai.

Autorius daug dėmesio skiria civilių gyventojų, bet labiau – pačių partizanų propagandai, arba kaip tuomet buvo sakoma – revoliuciniam švietimui. Ir jis visiškai teisus. Gali karius paruošti ginkluotai kovai, apmokyti juos taktikos bei kitų gudrybių, bet visa tai bus nieko verta, jei neuždegsi jų pagrindine kovos idėja. Kokia idėja, čia jau priklauso nuo konkrečių istorinių aplinkybių – tai gali būti pasaulinės socialinės revoliucijos idėja, gali būti ir okupuotos šalies išlaisvinimo idėja, o gali būti ir miško gelbėjimo, naikinant bebrus, idėja.

Guevara ne kartą knygoje pabrėžia būtinybę partizanui būti aukštos moralės bei idėjiškai pasikausčiusiam. Visa tai, be abejonės, teisinga ir gražu, bet tikrovė, deja, skiriasi nuo teorijos. Pats Guevara buvo negailestingas savo priešams, įsakė sunaikinti nemaža civilių gyventojų, kitaip tariant, naikinimo instinktas ir džiaugsmas nugalėjo jame racionalų išmintingo bei gailestingo kario dvasią. Jis pats išdavė savo paties principus. Bet čia jau kita istorija, su šia knyga ir šia recenzija tai tiesiogiai nesusiję. Kiekvienas mąstantis karys visada pasinaudos savo priešo išmintimi bei patirtimi. 

Kiekviena karta kariauja savo karą, savo revoliuciją. Mano kartos revoliucija buvo Sąjūdis, ir aš dėl to labai džiaugiuosi. Nepavydžiu dabartinei jaunajai kartai, kuri neturi tokios ryškios ir gražios revoliucijos. Betgi jie turi savo revoliuciją, tik ji žymiai sunkesnė. Nes įveikti reikia ne išorės priešą, bet vidinį – t. y. patį save. O ar šioje kovoje gali padėti klasikinės partizaninio karo taisyklės, nežinia. Kiekvienas sprendžia pats.
2012-09-06
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Kitos
Leidykla: Kitos knygos
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 2007
Vertėjas (-a): Aušra Simanavičiūtė, Kasparas Pocius
Puslapių: 168
Kodas: ISBN 978-9955-640-33-2
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-08 21:11
Le Hawk
Skaitau dabar šitą knygą. Tikrai nerealiai įdomu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-27 09:09
Aramis Derble
Ana, šiaip jau mano pavardė rašosi d'Erblė. Net savo  meilužių pavardžių nesugebate įsiminti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-26 18:14
Ana Brydė
O iš kur aš žinau, kad tu Aramis Derble, o ne Benamio Sterblė? :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-25 09:56
Aramis Derble
Š Ereli, turbūt mažiausiai 99 proc. mūsų turimų žinių yra gautos iš antrinių šaltinių. Iš kur jūs žinote, kad Žemė sukasi apie Saulę? Gal skaitėte Koperniko veikalą "Apie dangaus sferų sukimąsi"? O iš kur žinote apie žemės trauką? Tyrinėjote Niutono darbus?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-23 08:57
Š Erelis
gera mintis "žinau neskaitęs"...
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-12 15:17
Aramis Derble
Taip, tai yra istorija. Ir aš ją puikiai žinau neskaitęs išsigimėlių raštų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-12 14:51
Le Hawk
Tai irgi yra istorija. Kas nežino istorijos, tas ateityje linkęs ją kartoti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-12 11:47
Aramis Derble
Le Hawk,

tai gal pasiieškokit nacių instrukcijų kaip iš žydų gaminti muilą? Juk kiekvieno žmogaus patirtis "naudinga ir pravarti"...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-12 00:08
Le Hawk
Va šitą knygą tai tikrai noriu perskaityti. Patiko aprašymas ir tikrai sudomino. Reikės ieškoti.

Prieš mane pasisakiusiam: banditas ar ne banditas, čia jau atskiras labai platus klausimas, ir tai priklauso jau nuo kievieno politinių pažiūrų. Bet netgi jeigu kažką laikai banditu, tai netgi tokio žmogaus patirtis yra labai naudinga ir pravarti. Gerai pažinoti reikia ir savo draugus, ir priešus. Kaip sakoma, geriausias tardytojas - buvęs banditas, nes niekas taip gerai neišmano visų užkulisių ir subtilybių. O net jeigu kažką laikai savo priešu, tai jo nepažinodamas, karo nelaimėsi.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-06 23:21
Aramis Derble
Kokiu tikslu reikėtų skaityti kažkokio bandito rašliavą?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą