
Šis autorius savu laiku būtų gavęs A. Nobelio premiją, tačiau su juo susidorojo oponentai. Buvo daug tokių, kurie autoriui pavydėjo. Vietoj jo premiją gavo V. Reimontas. Lenkų valdžia nevertino Žeromskio, nelaikė jo produktyviu ir pažangiu ir reikšmingu rašytoju.
Autoriaus gyvenimas nebuvo lengvas. Anstyva santuoka, penki vaikai, skurdas ir nepasitikėjimas valdžia. Valdžios persekiojimas, nesutarimai, klampino Žeromskį. Būdamas aršaus charakterio ir pats nevengė konfliktinių situacijų.
S. Žeromskis nebuvo rimtas šeimos vyras, nebuvo geru pavyzdžiu savo šeimai, ir niekada nenorėjo pasikeisti. Buvo vedęs, tačiau strngėsi neužsibūti namuose, ieškojo nuotykių, kurie jį nuvesdavo į ne itin padorias vietas. "Nuodėmės istirijoje" Žeromskis ir yra Nepolomskis. Tai jo paties portretas...
Galima pagalvoti, kad "Nuodėmės istorija" - neįdomi ir nuobodi knyga, tačiau tai paties autoriaus jaunystės biografija ir verta į ją atkreipti dėmesį. Tai autoriaus išpažintis apie netinkamą gyvenimą, pasileidimą, nuobodulį ir tinginystę. Gal per daug atvirai pasakodamas apie savo klystkelius, autorius skaitytojui sukels nerimą.
Taigi romane du pagrindiniai veikėjai:
Lukašas Nepolomskis ir Eva Pobratynska ir, seceso laikmetyje paskendusi Varšuva.
Pirma knygos dalis vaizduoja dorą merginą. Jos individualų ir nepakartojamą būdą. Atkaklų norą siekti Dievo, įtakoja griežti ir tvarkingi tėvai. Eva ir turėjo likti tame lygmenyje, tačiau pasirodžius netinkamam vyrui, viskas nuriedėjo į prarają.
Lukašas Nepolomskis atsiranda tarsi iš niekur jis ir traukia Evą į nuodėmes. Nuklydus nuo tikėjimo, mergina žūsta. Jau neturi ateities, nieko nesiekia. Atsidūrus nuokrityje negali atsitiesti. Vien "tamsi iliuzija virš jos galvos", "kvailos svajonės", "nusikalstamas pasitikėjimas".
Antra knygos dalis neverta pirmosios. Čia daug pilstymo, trūksta veiksmo, jokios intrigos, o istorijos pabaigai nebelieka parako...
Skaitant pasirodė, tarsi antra dalis visiškai neužbaigta, skubėta atsikratyti šia istorija. Autorius paliko daugybę klausimų, bet į juos niekada nebus atsakymų.
2018-05-13 23:38
Patinka siužetas recenzijos, bet forma nelabai. Idėja taip, išpildymas galėtų būti kokybiškesnis.
2018-05-13 22:28
Perskaičius iki vidurio supratau Alicijos sumanymą: pateikti savo perskaityto suvokimą per nuosavas mintis, kurios kilo perskaičius, bet ne paprastai jas išdėstant, o parodant kilusią nuotaiką. Tuo ši recenzija ir yra įdomi, bet tam reikėtų suvokti ir iš pradžios pajusti aprašomo laikotarpio tam tikros lenkų visuomenės dalies gyvenimo stilių, tam tikrą laikotarpio "skonį". Lenkų autoriai daug kur ir bando būtent šį "skonį" išgauti. Šią knygą skaičiau originalo kalba, todėl nesutinku su šia recenzija. Manu, kad ji klaidinga.
2018-04-30 13:03
Varna, labai Ačiū:)
2018-04-29 23:24
Viena įdomesnių konkurso recenzijų, bet dar neišpakuota, gimimo procese. Manau, kad pati recenzentė po kelerių metų įvertins šį savo rašto darbą kaip velnių prisišveitusios mamytės žaidimą su autoriaus tekstu. Momentais pykdantys asmeniškumai ištirpsta ir lieka šmaikštaus eksperimento įspūdis.
3,7
2018-04-28 00:33
imponuoja tai jog ši recenzija gali būti traktuojama kaipo meno kūrinėlis. vis ne taip moksliškai skamba. bet, prisipažinsiu, į pabaigą pradėjau žiovauti. mea culpa. vienok ta mišrainė iš knygos veikėjų personai knygos neskaičiusiai (kaip pvz. aš) gali sukelti kančias ištrūkstant iš siužetų labirinto. taigi tas rezenzijos meniškumas galop ir pakiša koją informatyvesnei analizei ir aiškiau apčiuopiamam būsimo skaitytojo nuomonės formavimui. 3
2018-04-23 15:09
Aha, čia ne visai recenzija, čia kūryba - tas sugalvojimas su išsikirpimu tikrai pigokas, netikiu :) bet pralinksmina. Ar ką nors sužinojau apie knygą - nelabai. Ir negooglinsiu :) Bet tokį bandantį refleksuoti kūrinėlį čia perskaičiau , visai pakenčiamas 3
2017-10-25 14:24
Man buvo įdomu paskaityt tokią recenziją.
2017-07-26 09:42
tokiai knygai gana painu rašyti recenziją, bent man susidarė toks įspūdis:) dar pirmai daliai įmanoma, bet antroji? tiesiog kelianti pasibaisėjimą ir nusivylimą:(
2017-07-22 14:50
Dabar reiktų mane įtikinti palaukti su išvadomis. Pagalvoti dieną, dvi. Neskubėti tapti užsidegančiu degtuku. Ir visgi. Čia recenzijos tenka ieškoti su mano uždegtų degtuku. Ir pagaliau konstatuoti faktą: parašytas pasakojimas, nuotykis su knyga, vakaro elegija prie žibinto ir panašiai. Recenzija pasimetė. Susimaišė su prieblanda.