Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 28 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Motina - auklėtoja

Motina - auklėtoja Knyga „Motina - auklėtoja“ („Motyna auklėtoja“) parašyta [1926] m., palankiu metu, skaitančiai visuomenei susidomėjus ir vėl atradus pedagogikos slėpinius. Tuo metu, kai pažangūs studentai vienas nuo kito neatsilikdami gvildeno vokiečių pedagogo-teologo F. W. Forster’io (1969-1956), esteto profesoriaus G. Zaiček’o, meno pasaulį suvirpinusio iškiliojo mistiko, dailės filosofo, etiko didakto A. Berklin’o (1827-1901) kūrybą. Tikriausiai, Marija Pečkauskaitė atvykusi studijuoti į Ciurichą, klausėsi Matthias’o, Fasbindert’o ir Kuor’o paskaitų. Uoliai studijuodama, atostogų į gimtuosius namus Užventyje grįždavo tik trumpam, M. Pečkauskaitė matė situaciją, sekė, tyrė ko trūksta Lietuvos vaikams. Lietuvių švietimo istorijoje, ji pirmoji užsiminė apie motinų psichologiją, ir rašė „koks sunkus darbas būti motina“. Įdomu tai, kad pati autorė savo vaikų neturėdama, gvildeno vaikų dorumo problemas, kurios jai, kaip mokytojai, buvo bene artimiausios ir svarbiausios. Ji iškėlė vaiko širdies ir dvasingumo reikšmę. Apie tai rašė „Lietuvos mokykloje“.
Filosofė, nes Šatrijos Raganą galima drąsiai taip vadinti, buvo įsitikinusi, kad būtent per dorovės prizmę galima "saugoti šeimą, o nuo šeimos ateina mokykla, nuo mokyklos visas gyvenimas". Ilgus metus Šatrijos Ragana rinko auksines ugdymo mintis, jas pasižymėdavo juodraštyje, dienoraščiuose. Taip pamažu išdėstant pamatinius polius ir gimė ši knyga. Savo bičiuliui Povilui Višinskiui, entuziastingai palaikiusiam šios nepaprastos knygos išleidimą, Pečkauskaitė užsiminė, kad pedagogika yra jos pašaukimas.
Pirma „Motina - auklėtoja“ pasirodė keliomis, trumpomis ištraukomis, laikinojoje sostinėje leidžiamame žurnale, skirtame „skaityti modernioms namų šeimininkėms“. Pirmasis kreipinys - motinoms. Knygoje ištisas mokslas visiems norintiems suvokti save, aplinką, patarimai kaip gyventi geriau. Galima sakyti, tai parankinė knyga švietėjams, auklėtojams. Pati M. Pečkauskaitė daug laiko praleisdavo su ištikimais mokiniais, giminaičių vaikais. Stebėdama juos visada gailestingai, globėjiškai patardavo, dalindavosi išmintimi, kalbėjosi su tėvais. Vėliau asmeninį požiūrį, patyrimą ji ir išdėstė skyriuje „Motinų geras pavyzdys“, kur sako, kad kiekviena mūsų „turi begalinės galios ir atsveria kitų prastą pavyzdį. Tegu tai įkvepia norą ir drąsą auklėti save“.

Koks šios knygos turinys? Turinys naujoviškas, nes tuo metu mažai kas taip drąsiai rašė. Sinchroniškai sustatyta į vietas: vaiko gimtis, motinos vaidmuo, tėvo reikšmė, kūdikiui būtini dalykai, tvarka namuose, aplinkos daiktai. Kitas skyrius, kur skiriama didžiausia vieta, tai dvasinės vertybės, Dievas, mokslas, tradicijos, tėvynės meilė, galimybės, kiti auklėjime dalyvaujantys reiškiniai.
Marija Pečkauskaitė atveria ir tokias vertybes: pykčio slopinimas, jo visiškas nebuvimas, ateities tikslų kėlimas šeimai, mokslų galia ir svarbą jaunimui, be jokios abejonės savo šalies likimas ir neabejingumas jam.

1909 m. Marija Pečkauskaitė vadovavo Marijampolės mergaičių gimnazijai, dėstė Kauno universitete, kur ją palaikė moksleivija, vadovybė ir vertino kaip gabią, talentingą mokytoją. Ji buvo laikoma, ir iki mūsų dienų išliko, -  idealistinės etikos pradininke. Dvasingumo ugdymą suprato kaip aktualiausią dalyką. Nenuginčijama tiesa, su kuria,tikriausiai, turėtume sutikti, kad per dvasingumą ateina tikrasis gyvenimo pažinimas, jis padeda bręsti; dvasingumas, anot autorės, yra raktas į kito širdį. Ji atmeta kartų susvetimėjimą, materialistinę pasaulėjautą. Mintyse kūrėja brandino gilų troškimą parašyti ne vien pradžiamokslį, bet ir veikalą apimantį auklėtojų elgesį. Ypač šiuo sunkiu visiems metu, kai pasaulis kratosi senųjų vertybių, galėtume remtis ir tvirtumo semtis būtent iš Šatrijos Raganos kūrybos, Vydūno, J. Basanavičiaus, V. Mačernio poezijos, A. Maceinos, V. Žemaičio, B. Būtino, Č. Kalendos ekologinės filosofijos.
Gaila, bet „Motina - auklėtoja“ nepelnytai užmiršta, mažai skaitoma. Knygoje išsamiai  paaiškinta kas yra vaikas, ko jis atėjo į mūsų pasaulį ir ko reiktų jį mokyti. Pažymėta koks gimties tikslas, prasmė; kokie fiziniai ir dvasiniai dalykai turi būti atskleisti auginant, puoselėjant, globojant. Knygą sudaro tam tikras eiliškumas: gimimas, augimas, brendimas. Taip pat kryptingai einama link dvasios ugdymo, jis autorei išlieka amžinas, kertinis. Skaitant pastebėta, kad tai ne vien didaktiniai sakiniai, nes Šatrijos Ragana, prasmingai savo gyvenimo keliu eidama, mokydama parodė daug mažų stebuklų. Būtent ji vertino artimų, silpnesnių pagalbą, vertino draugystę, o globodama našlaičius, jiems visiškai atsidavė, jų laimei nieko negailėdama. 1915 m. susirgusios motinos prižiūrėti į Židikus išskubėjusi, už gautą honorarą Marija įkūrė pirmą Lietuvoje beglobiams skirtą ligoninę, kuri "lyg koks šiaudas vargšams atsispirti". Ligoninėje veikė įvairūs kultūriniai rateliai. Be kitos labdaringos ir visuomeninės, M. Pečkauskaitė vertė užsienio pedagogų veikalus, platino juos per „Žinijos“ valdybą. Vėliau „Žinijos“ valdyba, padedama Juozo Tumo-Vaižganto, išleis visą Marijos Pečkauskaitės kūrybą. Bet sugrįžkim prie knygos, man teko skaityti įvairiuose šaltiniuose išsibarsiučius „Motina - auklėtojos“ tekstus, nes norėjau patikrinti ar tikrai viskas sukrito į knygą. Vertingiausios ir unikaliausios šios knygos dalys būtent tos, kuriose kalbama apie pačią motiną ir jos santykį su vyru ir vaikais. Motina knygoje ne kiek sudvasinama ar iškeliama, kiek gyva, jautri, subtili, daug laisvės duodanti savo vaikams, nes leidžia jiems tobulėti, kilti. M. Pečkauskaitės pavaizduotai  motinai nebūdingas statiškumas, veidmainystė. Kiekviena mama žino kas jos vaikui gali būti geriausia. O pati motina turi būti stipri, ištverminga, nepasiduodanti liūdesiui, tikinti. Kelios citatos: "motina turi stumti lauk savo nervingumą, kiek įmanoma išlikti rami. Tada ir vaikai bus ramūs, skaitys, žais, bus stabilūs. Auklėjimas reikalauja kantrybės, sutelktumo, nuoseklaus ėjimo pirmyn." M. Pečkauskaitės motinai  nebūdinga pasitelkti pagalbą, ji nepaklūsta svetimai nuomonei, bet ji viena žino kaip teisingai elgtis. „Visokiausios bobutės atgyvenusių patarimų kupinomis burnomis varo į neviltį“, rašo Šatrijos Ragana."Auklėjime turi būti reiklumas, be reiklumo ne iš vietos, o vaikas negali ištyžti, sugriūti, tačiau naudoti pyktį auklėjant, šiurkštumą - nevalia. Kūdikis tai abiejų tėvų kūrinys, tėvas ne ką mažiau svarbus, jis pakeičia motiną, jis motinos pagalbininkas, patarėjas, saugotojas. Nuo kalbos prasideda žmogaus gyvenimas. Žodis kurį girdi kūdikis jam svarbiausias". Autorė gražiai pasisako apie kalbą, kalba „yra vyriausia ir svarbiausia tautybės žymė“. „Nebūkite nuožmios ir negailestingos. Vaikui kuo nusikaltus, nepulkite jo, kaip neprieteliai“. Ji pataria išlaikyti susierzinimą, neleisti vaikui matyti rūškano veido, ir kūrėja tarsi prašo: „padrąsinkite, negąsdinkite, pagirkite, nusidžiaugkite“.
Tiek kūryboje, tiek ir auklėjime Šatrijos Raganai išlieka svarbi artimo meilė, pagarba aplinkai. Reikia rūpintis, pataria, kad vaikas iš pat mažens mylėtų kas aplink jį: šalies istoriją, pasakas, dainas, pasakas, papročius. Tegu jam tai bus „sielos dalelė“. Tai ir yra Pečkauskaitės aprašyta meilė tėvynei, nors galima manyti, jog tai daugiau globalus reiškinys, nes tėvynės meilė jos kūryboje nė kiek nepolitizuota. Šatrijos Ragana jokiu būdu neatmeta platesnio suvokimo, kad reiktų mokytis ir svetimas kalbas, suprasti kitas tautas, jas gerbti.
Knygoje dėstomos tiesos  - panacėja ateities kartoms. Galima įtarti, kad ši knyga dar neatrasta, nes mumyse mažoka tos išminties, kuria degė rašytoja.
„Motina - auklėtoja“ - didžiulis deimantas. Ji padėtų įveikti dabartį, nė kiek nepasenusi ar nublankusi, vis dar aktuali. Kilo mintis, jog kiekviena pradinių klasių mokytoja galėtų šią knygą  turėti ant savo stalo, kaip pagalbinę literatūrą; o knygos ištraukas ar pačią knygą, padabintą nostalgiškomis vintažinėmis nuotraukomis, ką tik pagimdžiusioms moterims galėtų dovanoti ligoninės.
Mums artesnių laikų autoriai yra išleidę panašaus pobūdžio knygas („Motina ir vaikas“ 1958; „Vaikas auga“ 1962; „Kūdikio užrašai“ 2004; kitų dėl gausos nė neišvardinsi); jie nežinojo apie šios knygos egzistavimą. Nė viena jų neprilygsta Šatrijos Raganos „Motinai - auklėtojai“ - tas paprastumas sužavi ir užburia.

   Lieka neaišku kaip knyga vertinama, ar tikrai skaitoma? Ištyrusi būtent minėtosios knygos skaitymo istoriją, statistika gerokai nustebino. Per dešimtmetį nė karto neatversta! Dar tiek prabėgs iki kažkam taps tikru atradimu. 1990  m. rašytojos jubiliejaus-parodos iškilmių išvakarėse, buvo užsiminta apie užvestą beatifikacijos bylą, išvardinti nesuskaičiuojami nuopelnai, įvertinti darbai ir raštai, ketinta Šatrijos Raganą paskelbti palaimintąja. Sumanymas užkrito archyvuose, tris dešimtmečius niekas apie tai nerašė ir dabar nerašo...
2017-03-31
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Kitos
Leidykla: Presvika
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1998
Puslapių: 157
Kodas: 9986-805-64-3
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-13 23:27
klimbingupthewalls
Sunki forma, struktūra, trūksta lengvumo, pastraipų, paryškinimų ar citatų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-13 22:21
Nuar
Informatyvi recenzija, tačiau netinkamai paskirstyta pagal apimtį tai, kas norėta pasakyti. Asmeninės informacijos, lyginant su pačia knyga, apie Šatrijos Raganą yra pateikta gerokai per daug. Tokia statistika reikalauja iš Alicijos parodyti daugiau savo vidinės pozicijos ir mažiau aprašinėti. Vertinant, pasigedau ir Alicijos ir Šatrijos Raganos.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-29 23:54
varna
Infomatyvi, tačiau nesklandi recenzijos kalba, sudurtiniai sakiniai jungiami netvarkingai, lyg mintis šokinėtų per kliūtis.
Vertėtų pradėti iš naujos eilutės nuo "Knygą sudaro tam tikras eiliškumas: gimimas, augimas, brendimas" ir išvis labiau struktūruoti ilgą dėstymo dalį. Išsami recenzija iš naujo sudomino knygos autore ir intriguoja šią knygą detaliau panagrinėti. 4,3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-28 00:45
TomKomPotas
ar man tik atrodo ar apie knygos autorę informacijos daugiau nei apie pačią knygą. na, tarkime tai toks priėjimas prie temos. nežinau kaip kitiems, bet ta gremėzdiška trečia pastraipa entuziazmo skaityti recenziją nesukelia (: intriga su užkritusiu archyvuose sumanymu paskelbti palaimintąja manyčiau visai derėtų pradžioje. o recenzijos autorės pozicijoje pasigedau nešališkumo ir įvairiapusiskesnio skerspjūvio. 3+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-23 16:17
Alicija_
Teisingai atspėjot:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-23 15:23
tictac_it
Apie Šatrijos Raganą informacijos parinkta. Tai nesunku :) Bet kuo ypatinga/ne pati recenzuojama knyga - nedaug čia ką radau. Tai krikščioniškosios pedagogikos studija ? Hmm ... 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-02 20:47
Juozas Staputis
Labai puikiai ir kruopščiai parašyta recenzija. Taip, reikia apgailestauti, kad ir taip vadinami iškiliausieji jos nėra atvertę.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-05 06:36
Alicija_
galiu patikinti iš tikrųjų buvo sunkoka atriboti Š.R. biografiją nuo knygos, stačiai visa galva panirau:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-04-29 22:43
Paulio volga
Knygos apžvalga apipinta biografiniais duomenimis. Ir taip stipriai ir taip tampriai, kad imu nebeatskirti rašytojos gyvenimo nuo knygos. Pasigendu citatų, sudominančių ir kokių nors labai išmintingų. Nors kiek padėsiančių pajusti knygos dvelkimą. Nors per atstumą, iš naujutėlaičių bibliotekos lentynų. Dar tebekvepiančių įgyvendintais projektais už ES pinigėlius. Taip ir reikia.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą