Apie:
Būsimoji rašytoja Marija Pečkauskaitė (gerai žinoma slapyvardžiu Šatrijos Ragana) gimė 1877 m. kovo 8 d. Mėdingėnų dvare (dabar Plungės raj., Žlibinų apyl.) savo motinos Stanislovos Šiukštaitės tėviškėje. Iki dešimties metų Marija augo Labūnavos dvare (dabar Kelmės raj., Kolainių apyl.). Jos tėvai Stanislava ir Anupras Pečkauskai buvo apsišvietę dvarininkai. Išsinuomoję Užvenčio dvarą, Anupras ir Stanislava Pečkauskai gyveno pasiturimai: samdė vaikams namų mokytojus, turėjo tarnų, dažnai svečiavosi bei priiminėjo pas save svečius. Pečkauskai turėjo dvi dukras - Sofiją ir Mariją. Abi jas lavino daugiau iš dvarininkų savigarbos, nesitikėdami, kad mokslas bus jų pragyvenimo šaltinis. Gal dėl Marijos ir turėta ambicijų, bet turbūt ne per didžiausių. Pagal aplinkos papročius Marija turėjo ištekėti ir gyventi vyro globojama.
Vienintelėje išlikusioje rašytojos autobiografijoje (1926 m. vasario 8 d. laiškas Juozui Tumui-Vaižgantui) Marija rašo: „Esu šeimynoje vyriausia - paskui sesuo Zofija, paskui brolis Steponas, paskui Vincentas. 1885 m. gavau pirmąją mokytoją, iš Vilniaus Sumorokaitę (advokato sesuo). Bet jau prieš tai mokėjau skaityti - kuomet išmokau - nežinau, labai anksti - 5 metų jau turėjau tėvo užprenumeruotą „Wieczory rodzinne”, laikraštį vaikams. Visa kūdikystė - auksinė. (...) 1887 persikėlėm į Užventį. Rodos, 1891 m. susipažinau su Povilu Višinskiu - jis mane pastūmė sąmoningo lietuviško patriotizmo linkui. Bene tais pačiais metais nukeliavau į Peterburgą - į III kl., bet buvau taip trumpai, kad neverta net kalbėti. Susirgau ir nebegalėjau sugrįžti. (...) 1896 buvau Varšuvos bitininkystės kursuose. 1898 mirė tėvas. (...) 1899 buvau pas Motyną Šiauliuose, 1900 - pas Laucevičius Mūruose, 1901-1904 - Pavandenyje. 1900 m. mirė brolis Steponas Šiauliuose, būdamas IV kl. (...) 1905 metų pradžioje išvažiavau į Zürichą. (...)”
Züricho ir Fribourgo universitetuose rašytoja kaip laisva klausytoja studijavo etiką ir pedagogiką. 1907 m. grįžusi iš Šveicarijos, apsigyveno Šaukote (Kelmės r.). Čia jos mama dirbo šeimininke Šaukoto klebonijoje pas kunigą Kazimierą Bukontą.
Vėliau, kun. Milukui pasiūlius, kartu su seserimi Sofija įsteigė Vilniuje knygyną, bet, kaip pati rašė, „tai buvo baisiai klaidingas žygis” - verslas neatitiko Marijos prigimties ir interesų. Knygyną uždarė 1909 m.
Nuo 1909 m. rudens iki 1915 m. dirbo Marijampolės progimnazijos vedėja. 1915 m. pradžioje progimnaziją perkėlus į Trakus, Marija keletą mėnesių gyveno ir mokytojavo Trakuose. Gimnaziją keliant į Mogiliovo guberniją, rašytoja nutarė likti Lietuvoje ir tais pačiais metais atvyko gyventi į Židikus, kur kartu su kunigu Kazimieru Bukontu gyveno ir jos mama Stanislava bei sesuo Sofija. Čia rašytoja praleido 15 paskutiniųjų savo metų.
Gyvendama Židikuose dažnai lankydavosi Kaune, Šiauliuose, Palangoje, Renavo dvare.
Kaip prozininkė debiutavo 1896 m. apsakymu Margi paveikslėliai.
1928 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas Marijai Pečkauskaitei jos penkiasdešimties metų sukakties proga suteikė Filosofijos Garbės Daktarės laipsnį. Ta pačia proga proga rašytoja buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
Gyvenant Židikuose gimė žymiausi rašytojos kūriniai: Irkos tragedija, Sename dvare, Ant Uetelbergo, Mėlynoji mergelė, Kraitis, Pančiai ir kt. Čia gyvendama ji
rengė spaudai savo Raštus ir itin daug laiko bei jėgų skyrė labdarai, blaivybės judėjimo organizavimui, miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų švietimui, kultūrinei veiklai.
Mirė rašytoja 1930 m. liepos 24 d. Židikuose. Palaidota Židikų kapinėse, kur ilsisi ir jos mama, sesuo Sofija, kunigas Kazimieras Bukontas. 1991 m. pasak šaltinių svarstyta Šatrijos Raganos beatifikacijos byla, tačiau tai liko tik amžininkų atsiminimuose.
Rašytojos kūriniai: apsakymai: Margi paveikslėliai (1896), Pirmas pabučiavimas (1898), Dėl ko tavęs čia nėra? (1898), Rudens dieną (1903), Iš daktaro pasakojimų (1904), Sulaukė, Pertraukta idilija, Vaikai (1906), Dėl tėvynės, Istorijos pasakos (1907), Adomienė, Į šviesą (1908), Irkos tragedija (1924) ir Mėlynoji mergelė (1925); impresija Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai (1990); apysakos: Viktutė (1903), Vincas Stonis (1906), Sename dvare (1922); memuarinės apybraižos: Atsiminimai apie broliuką Steponą (1904), Ant Uetlibergo (1914) ir Lietuvos senovės septyni paveikslai (1905); apsakymai vaikams: Nepasisekė Marytei, Bičių knygelė (1906); simbolistinė drama Pančiai (1920); straipsnis Mintys apie dailę (1910); pedagoginės publicistikos knygos Motina auklėtoja, Rimties valandėlė: Jaunoms mergelėms (1928).
Bibliografija:
Bicziu kningelė. - Tilžė: J.Schoenkės sp., 1899. - 84 p.
Viktutė. - Shenandoah, 1903. - 90 p.
Bicziu kningelė. - Tilžė: J.Schoenkės sp., 1905. - 84 p.
Vincas Stonis. - Vilnius, 1906. - 143 p.
Dėl tėvynės. - Kaunas, 1907. - 35 p.
Istorijos pasakos. - Seinai: Laukaičio ir B-vės sp., 1907. - 54 p.
Iš daktaro pasakojimų; Rudens diena; Sulaukė. - Shenandoah: Žvaigždė, 1907. - 69 p.
Adomienė : gyvenimo piešinėlis. - Vilnius: M.Kuktos sp., 1908. - 24 p.
Į šviesą. - Vilnius, 1908. - 50 p.
Lietuvos senovės istorijos pasakos. - Vilnius: M. Šlapelienės knygynas, 1920. - 91 p.
Pančiai: [pjesės] / M. Pečkauskaitė. - Kaunas, 1920. - 45 p.
Lietuvos bitininkas. - Kaunas, 1922. - 88 p.
Raštai: 6t. - Kaunas: b.l., 1928.
Motina - auklėtoja. - [Ukmergė]: Žinija, [1936]. - 203 p.
Viktutė : novelė. - [Kaunas]: Lietuvos valst. l-kla, 1941. - 112 p.
Sename dvare: apysaka. - Kaunas: Sakalas, 1944. - 176 p.
Į šviesą: apsakymas. - Kaunas: Valst. grož. lit. l-kla, 1946. - 42 p.
Mergaitės kelias / Marija Pečkauskaitė. - Kircheim, 1948. - 99 p.
Sename dvare: apysaka. - Toronto: Baltija, 1951. - 176 p.
Viktutė: apysaka. - London: Nida, 1964. - 143p.
Raštai: 2t. - Vilnius: Vaga, 1969. - 2 t.
Mėlynoji mergelė. - Chicago: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1970. - 29 p. - (Mažoji biblioteka).
Irkina tragedija: rasskazy i povest / [vertė] D.Epšteinaitė. - Vilnius: Vaga, 1972. - 239 p. - Rusų k.
Į šviesą: [apsakymai]. - Vilnius: Vaga, 1974. - 191 p.
Irkos tragedija. - Vilnius: Vaga, 1977. - 43 p.
Iš daktaro pasakojimų: apsakymai. - Vilnius: Vaga, 1980. - 96 p.
Laiškai / parengė Janina Žėkaitė. - Vilnius: Vaga, 1986. - 510 p.
Lietuvos senovės istorijos pasakos. - Vilnius: Matrica, 1991. - 63 p.
Lietuvos senovės istorijos pasakos. - Vilnius: Vyturys, 1992. - 14p.
Mergaitės kelias: pedagoginiai etiudai. - Vilnius: Techlab, 1992. - 107p.
Rimties valandėlė: Knygelė jaunoms mergaitėms. - Vilnius: Katalikų pasaulis, 1994. - 174 p.
Sename dvare: apysaka. - Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1995. - 219 p.
Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai. - Kaunas: Šviesa, 1996. - 237 p.
Sename dvare: apsakymai, apysakos. - Vilnius: Vaga, 1997. - 517 p.
Motina - auklėtoja / Marija Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana). - Vilnius:
Presvika, 1998. - 156 p.
Knygos apie Šatrijos Raganą:
K. Čibiras. Gyvenimo menininkė - Marija Pečkauskaitė. - 1937
J. Žėkaitė. Šatrijos Ragana. - V., 1984
V. Daujotytė. Šatrijos Raganos pasaulyje. - V., 1997
Atsiminimai apie Šatrijos Raganą / Parengė: V. Daujotytė, B. Speičytė. - V., 1997.
