Mėnulis ir skatikas

Viljamas Somersetas Moemas (Williams Somerset Maugham, 1874–1965) – vienas garsiausių XX a. anglų rašytojų. Prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas. Londone baigė medicinos studijas. Daug keliavo po Europą, Aziją, Ameriką, Australiją. Jo kūryba, kurioje daugiausia gvildenamos meilės, brandos, šeimos psichologinės problemos ir kuriai būdingi netikėti ir intriguojantys siužetai, sulaukė didžiulio populiarumo.

W. S. Maughamas yra neprilygstamas novelės meistras, tačiau pasaulinę šlovę jam atnešė romanai: „Aistrų našta“, „Skustuvo ašmenys“, „Teatras“, „Mėnulis ir skatikas“, „Pyragaičiai ir alus“ ir pjesės: „Ledi Frederik“, „Pažadėtoji žemė“, „Ratas“, „Į rytus nuo Sueco“.

Daugelis W. S. Maughamo kūrinių ekranizuota, pjesės statomos visame pasaulyje.

„Mėnulis ir skatikas“ (1919 m.) parašytas remiantis prancūzų dailininko Polio Gogeno gyvenimo ir kūrybos faktais, tačiau nėra biografinis romanas.

Dėl patrauklaus siužeto, aštraus kūrybos problemų iškėlimo, įdomios personažų psichologinių motyvų analizės vos pasirodęs sulaukė didžiulio pasisekimo, knyga neprarado aktualumo ir šiandien.

Romane pasakojama dramatiška ir aistringa Čarlio Striklendo gyvenimo ir kūrybos istorija.

Ilgą laiką sėkmingai dirbęs Londono biržoje, Čarlis vieną dieną palieka žmoną ir vaiką, meta gerai apmokamą darbą ir atsiduoda tapybai. Striklendas iš pradžių vyksta į bohemiškąjį Paryžių, kur gyvena skurdžiuose viešbutėliuose, kamuojamas ligų ir skurdo, kol sulaukia pagalbos iš vieno sėkmės lydimo olandų dailininko. Tačiau Striklendas neužsibūna Paryžiuje. Kalbindamas Striklendą pažinojusius žmones, romano pasakotojas sužino, kad jis netrukus išvyko į Taitį, kur gyveno su čiabuve moterimi, daug tapė ir galų gale mirė nuo raupsų, ant savo lūšnos sienų palikęs nuostabių ir keistų paveikslų kolekciją.