Mėnesiena tamsiame lange

Skaičiau prieš kelerius metus griežtesnį romaną apie Adolfą Hitlerį. Ši knyga nepaliko didelio įspūdžio. Joje netrūksta istorinių detalių, psichoanalizės. Tik to vidinio diktatoriaus parako skaitant buvo per mažai...

Lietuvių jaunos rašytojos, Vaidos Marijos Knabikaitės, romane intriguojančia pradžia persukamas visas žymaus diktatoriaus gyvenimas. „Norėjo šaukti, tarsi siekė ginklo tačiau kaipmat gavo suvokti savo padėties beviltiškumą,- juk Jis buvo tik dvasia, ir bet kokios pasipriešinimo priemonės, pažįstamos jam kaip žmogui, dabar nebeegzistavo.“

Romano skyriai pavadinti moterų vardais. Klaros. Helenos. Angelikos. Karinos. Evos. Pirmasis Hitlerio motinos vardas - Klara. Visas vėlesnes moteris lygins su motinos paveikslu. Romane pavaizduotas niūrus Adolfo vaikystės paveikslas. Alkoholikas tėvas. Švelni, nuolatinį smurtą kenčianti motina Klara. Adolfo gimimą tėvas pasitinka keiksmais:„Ei, tu, kale, tai dar vieną benkartą atsivedei! Šitas dar bjauresnis už visus ankstesnius tavo išsigimėlius.“ Vaikystėje išugdyta savybė, kankinant neišsiduoti, kad skauda. Adolfas nusprendė, kad „kai tėvas muš, man neišsprūs nė garso!“. Verkė, tik tada, kai mirė mama ir Vokietija kapituliavo pirmojo pasaulinio karo metu.

Jau jaunystėje išryškėja tokios asmeninės savybės kaip uždarumas, meniški polėkiai, sunkiai valdomos emocijos, nuolatinis siekimas nusižudyti, užsispyrimas, psichopatija, pomėgis kovoti už savas idėjas, užsispyrimas. Rašytoja taikliai vaizduoja Hitlerio pažeminimą, homoseksualumo apraiškas. Minimi iškrypėliški seksualiniai potraukiai. Tas protą temdinantis pasiaukojimas Vokietijai. Kova už Vokietijos garbę. Neapykanta žydams dėl motinos gydytojo žydiškos prigimties. Jo pasekėjai ir draugai. Jie tikėjo juo arba manipuliavo juo. Knygoje vaizduojamas švelnus moterų trapumas ir jų stipri įtaka Adolfo emocijoms. Jo gynybiškumas, persekiojimo manija, haliucinacijos. Aistringos ambicijos. „Mano ordino pilyse užaugs jaunimas, kuris sudrebins pasaulį! Laisvas nuostabus plėšrus žvėris turi žėrėti jo akyse. Man nereikalingas intelektas – žinios pražudytų mano jaunimą.“

„Reiškiniui, kai nebelydi sėkmė, yra gan trumpas, tikslus ir aiškus pavadinimas – mirtis.“ Hitleris nusižudo kartu su prieš pat mirtį susituokusia su juo žmona, Eva Braun. Jis nespruko. Tik tikėjosi pasitraukti iš gyvenimo gegužės 5 dieną kaip Napoleonas. Užsispyrimas... Sulaukė tik balandžio 30 dienos. Didžius nusikaltimus įvykdęs diktatorius nebijojo pabaigos. Drąsiai tarė, kad „reikia turėti drąsos atsakyti už pasekmes.“ Revolverio šūvis ir pabaiga.

Knygoje vyrauja klasikinė nuotaika. Šiek tiek pernelyg giliai kabinamasi į Adolfo Hitlerio charakterį. Sudėliotas jis itin sistemingai. Nepajudinami faktai. Tiesiog griežtai nubrėžiami bruožai lyg jie būtų akivaizdžiai matomi. Tai istorinis romanas, kuriame klasikiniu būdu pateikiama romantiškai neromantiška Adolfo Hitlerio gyvenimo istorija. Siūlau paskaityti tiems, kurie dar jokio romano neskaitė apie šį istorijos veikėją.

Autorei būdingas sentimentalumas sušvelnino šiurpią pirmojo ir antrojo pasaulinio karo istoriją... O tas švelnumas – moterys.