
Autoriaus grįžtama prie savo pamėgtos paauglių ir bręstančio jaunimo temos. Siužetas: vienas paauglės Jurgos mėnuo, prabėgęs prie jūros, pirmoji meilė su kriminaline praeitimi ir dabartimi, bandymas ją išgelbėti ir taip toliau.
Visa tai lyg ir būtų tradicinė visai paskaitoma istorija, tačiau parašyta jinai kažkodėl, anot K. Vonneguto, „šizofreniniu telegrafiniu“ stiliumi. O gal tai impresionizmas literatūroje? I. Šeiniui praeito amžiaus pradžioje pavykdavo geriau. Dabar kartais viskas taip lakoniška, kad nė velnio čia nesuprasi.
Na, bet Zurbos skaitytojams, jei tokių, žinoma, dar yra, gal patiks. Pliusą galėčiau padėti dar ir dėl to, kad leidžiama nedaug lietuviškų (ne verstinių) istorijų apie paauglius.