Meilė trunka trejus metus

”Uodas gyvena dieną, rožė — tris. Katinas gyvena trylika metų, meilė trunka trejus metus... Iš pradžių metai aistros, tada metai švelnumo ir galų gale metai nuobodulio”

He, pamaniau vos tik perskaičius knygos pavadinimą. Pagaliau. Smūgis į paširdžius visiems romantikams ir kitiems durneliams, teigiantiems, kad meilė yra amžina.  Paėmiau tą knygutę, pavarčiau rankose ir pradėjau skaityt. Ir žinote ką? Nusivyliau. Kaip taip galima? Grynas žmonių apgaudinėjimas. Jokio pastovumo. Ptfuyj. Pagrindinis herojus — lūzeris kokių reta, laviruojantis tarp žmonos ir meilužės ir dar drįstantis dėl išblėsusios meilės kaltinti liaukas, neuronus ir chemines reakcijas smegenyse. Pirmuose knygos puslapiuose apibrėžęs savo teoriją, kurią trumpai galima apibrėžti taip: „Pirmais metais perkami baldai. Antrais metais baldai perstatomi. Trečiais metais baldai pasidalinami”, nuosekliai supažindina skaitytojus su savo nevykusiu gyvenimu, kol galų gale pats tą teoriją ir sugriauna. Taip ir likau nesupratus, ar tas skyrius apie liaukas ir neuronus tiesa ar prasimanymas. Na, bet tai kūryba, o ne chemijos vadovėlis. Atleistina. O šiaip, knyga visai įdomi kaip vyrų padermės mažytė studija. Še jums pavyzdys — viliojimo pamokėlė: „(...)Suvilioti ką nors vakarėlyje iš esmės reiškia sumažinti atstumą. Reikia užkariaut teritoriją, centimetras po centimetro, taip, kad nekristų į akis. Jei matot merginą, kuri jums patinka, reikia prieit arčiau (maždaug dviejų metrų atstumu). Jei žiūrint iš tokio nuotolio ji vis dar patinka, pradėkit kalbėtis (vieno metro atstumu). Jei juokiasi iš jūsų paistalų, kviečiat pašokti arba pasiūlot kartu išgert taurę (per 50 cm). Po to atsisėdat šalia (30 cm). Kai tik jos akys ims blizgėti, reikės rūpestingai paimti jos plaukų sruogą ir užkišti už ausies (15 cm). Jei leidžia tvarkyti plaukus, imkit kalbėti iš arčiau (8 cm). Jeigu jos kvėpavimas padažnėja, prispauskit lūpas prie jos lūpų (0 cm). Šios strategijos tikslas - neigiamas atstumas, pagrįstas svetimkūnio įsiskverbimu į kitos asmenybės vidų (nacionalinis vidurkis maždaug 12 cm).(...)” Na, matote. Pasirodo, meilė - tai ne tik chemija, bet ir matematika. Tik kad.. jausmas toks, lyg skaityčiau Cosmopolitan versiją for men. Viskas aišku, paprasta ir nerealu. Beje — aukščiau minimas Prancūzijos, o ne Lietuvos nacionalinis vidurkis =) O šiaip.. knygelė greitai išpopuliarėjo Marijos žemėje, tik velniai žino dėl ko. Asmeniškai aš nei stiliaus, nei kokia kita prasme neradau joje nieko ypatingo. Ir, po velnių, kiek gi trunka ta meilė?