Kregždėlaiškis

Nesu kaltas, kad žodis „žmogus“ yra vyriškosios giminės. Nesu kaltas, kad žodžio „žmogė“ iš viso nėra.

Nesu kaltas, kad šios knygos autorė gimė moterimi. Nesu kaltas, kad ji gimė Lenkijoje. Nesu kaltas, kad septynerius metus ji redaktoriavo žurnale „Šeima“. Nesu kaltas, kad dabar ji dirba Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja.

Nesu kaltas, kad beveik už kiekvieną savo knygą ji gaudavo kokią nors premiją. Nesu kaltas, kad už šioje knygoje pateiktų apsakymų ciklą „Esminiai pojūčiai“ ji jau gavo šiaulietiškų „Varpų“ premiją – spalvotą televizorių, odinių batų porą ir saldainių rinkinį.

Nesu kaltas, kad literatūrologei V. Daujotytei ji „tampa vis geresne rašytoja, pasižyminčia unikaliu jutiminiu pagavumu ir jo žodine išraiška“.

Nesu kaltas, kad, anot autorės, ši knyga skirta „laukinės savo prigimties neišdavusioms moterims ir nekompleksuojantiems vyrams, norintiems bent šiek tiek pažinti tokias asmenybes“. Nesu kaltas, kad esu kompleksuojantis vyras, pažinęs tokias asmenybes tik bibline prasme. Nesu kaltas, kad jokios laukinės moteriškos prigimties šioje knygoje neįžvelgiau.

Dievas – ne lenkas, ši knyga – ne šedevras, tu – ne lenta, o aš – nekaltas.