Kelyje

Sudėtinga aprašinėti kultines knygas. Atrodo, kad visi jas yra skaitę arba bent jau susidarę vienokią ar kitokią nuomonę. Ar verta dar piršti savąją? Taip, be abejo.

„Kelyje“ - tai knyga, stipriai susieta su tam tikra karta, tam tikromis idėjomis, kurios jau nebeturi tokios įtakos, kaip tada, kai ji buvo rašyta. Tai pirminė prielaida, kurią reikia turėti omenyje skaitant knygą dabar. Jei pabandytume atsieti knygą nuo hipių ar bitnikų ideologijos, kas iš jos liks? Kelionių dienoraštis?

Beat generation atstovas — amžinai apsvaigęs, nesvarbu, nuo narkotikų ar alkoholio, apdriskęs, savitai interpretuojantis jo visuomenei ar statusui būdingas moralės ar elgesio normas. Tokie yra šio romano veikėjai.

Jie gyvena nuo miesto iki miesto, nuo uždarbio iki uždarbio, nuo moters iki moters. Beje, moters vaidmuo – gimdyti vaikus ir laukti grįžtančio vyro. Jei jos leidžiasi į tokią kelionę, galiausiai permiega su visais bendrakeleiviais, kurie visi kaip susitarę žada joms aukso kalnus. Aukso kalnų gauti nepavyksta, bet vaikų skaičius užtikrintai daugėja.

Ir tai nėra tuščias laiko leidimas. Tai gyvenimo filosofija, gyvenimo prasmės paieškos. Valkatavimas nėra bausmė. Tai malonė, kurios jie siekia.

— Tu manai, kad mes baigsime gyvenimą kaip valkatos?
— Kodėl ne? Žinoma, taip ir bus, jei panorėsime. O kas čia blogo? Gyveni sau, dėmesio nekreipdamas į kitų norus, — nei į politikierių, nei į turtuolių — o ir tau niekas nesuka galvos, ir droži savo keliu, ir esi pats sau ponas.

Darbas, šeima, namas, pieva, vaikai — tradiciniai american dream komponentai — ne jiems. Jie nepasitiki vienas kitu, gali palikti karščiuojantį draugą likimo valiai ir dumti toliau, bet niekas iš jų ir nesitiki pagalbos. Jie žino, kad po kurio laiko vėl susitiks kelyje. O tie, kurie iš šio kelio pasitraukia, tiesiog silpnavaliai konformistai.

Žinai, Selai, kur tik gyvenu, mano lagaminas visada kyšo iš po lovos, aš pasiruošęs išvykti arba būti ištrenktas. Aš nutariau nieko nesistengt sulaikyti. Tu matei, kaip aš bandžiau tą padaryti, tiesiog iš kailio nėriausi ir tu žinai, kad tai nesvarbu, ir mes žinome, kas yra laikas — kaip sulėtinti jį ir vaikščioti ir tirti, ir kaip senamadiškai duoti garo, o kaipgi dar galima pajusti kaifą? Mes žinome.