Kafka pakrantėje

Japonų rašytojas Haruki Murakami Lietuvoje turi platų gerbėjų ratą - romanas Kafka pakrantėje (2002) yra šeštasis šio autoriaus romanas lietuvių kalba. Tai dar vienas ilgas, bet neprailgstantis romanas, leidžiantis mėgautis originaliu Murakami stiliumi ir mįslinga menine tikrove. Kafka pakrantėje įvertintas pasaulinėmis literatūrinėmis premijomis: 2006 m. pelnė Pasaulio fantastikos premiją (World FantasyAward), tais pačiais metais už šį romaną Murakami laimėjo Franzo Kafkos premiją, kuri pastaraisiais metais buvo paskirta Nobelio premijos laureatams Haroldui Pinteriui ir Elfriede'i Jelinek.

Jaunasis romano herojus Kafka Tamura yra nepaprastas vaikinas. Vieną dieną jis pabėga iš namų ir patraukia į nežinia kodėl pasirinktą Takamatsu miestą. Taip prasideda jo klajonės, kurias tarsi valdo nepaaiškinama jėga. Rakto nuo Kafkos likimo paslapčių galima ieškoti Oidipo mite: kai jam buvo ketveri, jo motina ir sesuo išėjo iš namų, ir nuo tol berniukas augo su tėvu skulptoriumi. Tėvas sūnui pranašaudavo, kad jis nužudys savo tėvą ir išniekins motiną bei seserį. Ši pranašystė persekioja Kafką, o jo gyvenimas tampa panašus į labirintą, pilną mistiškų įvykių ir erotinių patyrimų.

Ir vis dėlto ne tiek Murakami romanų kalba, kiek jų turinys šiandien daro juos tokius populiarius pasaulyje. Be to, jo romanai akivaizdžiai liudija tai, jog Vakarų ir Rytų pasaulis pamažu vienodėja. Šio japonų rašytojo romanuose Vakarų skaitytojas nesunkiai atpažįsta save, kaip save čia atpažįsta ir Rytų skaitytojas. Kaip tik taip Murakami kūryba, esanti ant intelektualiosios ir populiariosios prozos ribos, suranda globalią auditoriją. Paties rašytojo žodžiais, šiandien „surasti globalią auditoriją yra daug lengviau, - pasaulis kuriame gyvename, yra mažas ir jis darosi vis mažesnis“. Tad nekeista, kad šiame vis mažėjančiame pasaulyje ir jo šių dienų literatūroje lieka vis mažiau vietos netikėtam kitoniškumui.

Dalia Zabielaitė „Nuo Prousto iki Beigbederio: egzistencija romano tinkluose“.