Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Globalizacija: pasekmės žmogui

Globalizacija: pasekmės žmogui Globalizacijos problematika yra viena aktualiausių šiuolaikinės socialinės teorijos nagrinėjamų temų. Šitai liudija daugybė kasmet pasirodančių knygų, kuriose vienais ar kitais rakursais žvelgiama į sudėtingą, daugiasluoksnį šiuolaikinio pasaulio būvį, nusakomą ir aiškinamą pasitelkiant globalizacijos sąvoką, vis plačiau įsigalinčią sociologijos, ekonomikos, politikos ir kultūros mokslų žodynuose. Didžiuma šiandieninių socialinių ir kultūrinių procesų analitikų gana kritiškai vertina pasaulio globalėjimo tendencijas, įžvelgdami destruktyvų neoliberalistinės „laisvosios rinkos“ ideologijos poveikį mažiau „išsivysčiusioms“ šalims bei vartotojiškos JAV kultūros formų dominavimo padarinius atokiausiuose žemės rutulio regionuose. Klostosi šiuolaikinis globalizacijos diskursas, įgaunantis kelias aiškiai išreikštas analitines trajektorijas. Nors kai kurios galingos ir įtakingos tarptautinės finansinės institucijos (pvz., Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas bei Pasaulinė prekybos organizacija) jau keletą dešimtmečių platina laisvosios rinkos idėjas sykiu su jų inicijuojamais milžiniškais ekonominių transformacijų projektais, vis dažniau skelbiamos duomenų analize pagrįstos nuomonės apie dramatiškus, o retsykiais netgi katastrofiškus neatsakingos monetarinės ir fiskalinės šių tarptautinių organizacijų politikos padarinius, apie ištisų valstybių ir regionų ekonomikos žlugdymą. Sparčiai besiplečiantys ir masinį pobūdį įgaunantys antiglobalistiniai sąjūdžiai signalizuoja, kad didžiųjų Vakarų šalių, ypač Jungtinių Valstijų, vykdoma ekonominė politika tarnauja ne pasaulio visuomenėms, bet stambiausių ir galingiausių transnacionalinių korporacijų interesams. Nors globalizacijos sampratos skiriasi, dauguma analitikų jos mastus ir tendencijas vertina gana kritiškai. Pasak urbanistikos teoretiko Peterio Marcuse`s, globalizacija „yra ypatinga kapitalizmo forma, kapitalistinių santykių plėtra į plotį (geografiškai) ir į gylį (besiskverbianti į vis daugiau žmogaus gyvenimo aspektų)“.

Būtent tokia problematika ir sudaro neseniai lietuvių kalba pasirodžiusios socialinio mąstytojo Zygmunto Baumano knygos „Globalizacija: pasekmės žmogui“ šerdį. Knygos autoriaus vardas gerai žinomas kiekvienam, bent kiek rimčiau besidominčiam šiuolaikinės sociologinės ir filosofinės minties vingiais. Kadaise emigravęs iš Lenkijos, kur jau prieš keletą dešimtmečių buvo minimas kaip vienas iškiliausių šalies sociologų, Baumanas persikėlė į Angliją, ten ilgus metus dėstė Lydso universitete ir parašė daugelį pasaulyje pagarsėjusių veikalų. Pastaruoju metu profesoriaudamas tik epizodiškai, „Globalizacijos“ autorius kone kasmet paskelbia po naują aktualios problematikos knygą, kaitinančią intelektualinę atmosferą ne vieno kontinento šalyje. Plačiau Zygmunto Baumano nuopelnų socialinei teorijai neaptarinėsiu, kadangi smalsesnis skaitytojas pakankamai medžiagos ras knygos tekstą palydinčiame vertėjo komentare, kur dalykiškai paryškinami mąstytojo veiklos ir veikalų profiliai.

Tačiau mūsiškiame kontekste ši knyga aktuali anaiptol ne vien dėl jos autoriaus svorio. Nors tai pirma išsamesnė pažintis mūsų kultūroje su reto produktyvumo ir tarptautinės reputacijos tyrinėtoju, svarbiausia ne tai. Šioje labai savalaikėje (ir gana operatyviai išverstoje bei išleistoje) knygoje nušviečiami klausimai, kurie šiandien vargina daugybę pasaulio protų. Kokias sąlygas įvairiose ir labai skirtingose visuomenėse kuria globalizacija pavadinti kapitalizmo raidos procesai? Kokią kainą už tariamą rinkos „liberalizaciją“ ir „demokratėjimą“ tenka mokėti? Kokie galimi jos veikiamų socialinių procesų scenarijai? Į šiuos ir panašius klausimus atsakymo karštligiškai ieškoma įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Juos savaip formuluoja ir atsakymus pateikia Zygmuntas Baumanas, regintis madinga ir neretai optimistiškai politikų žongliruojama sąvoka pridengtą negailestingą socialinę realybę ir sunkius padarinius daugelio regionų ekonomikai bei kultūrai.

Kaip liudija knygos pavadinimas, autoriui bene labiausiai rūpi žmogaus dimensija. Kitaip tariant, už technologijų, komunikacijų, finansų, verslo ir politikos pokyčių ieškoma sunkiau pastebimų dalykų - globalizacijos poveikio atskiriems žmonėms ir visuomenėms. Knygoje Baumanas aiškiai pabrėžia, kad globalizacijos terminas nusako ne ketinimus ar kokias nors iniciatyvas. Pasak jo, „Globalizacija nėra tai, ką mes visi ar bent jau patys iniciatyviausi ir išradingiausi nori ir viliasi daryti. Globalizacija - tai, kas su mumis visais vyksta“ (p.94). Toks analitinis požiūris reiškia, kad dėmesys sutelkiamas ne į kokias nors iš anksto numatomas pasaulio raidos perspektyvas, bet į šiuolaikinį visuomenės būvį, kaip tam tikrų transnacionalinių finansinių ir ekonominių galių veiklos rezultatą. Tas rezultatas savaip grėsmingas, kadangi jis menkai tesusijęs su globalizuojamos visuomenės norais ar lūkesčiais, veikiau priešingai - didžioji dalis žmonių tampa lengvai manipuliuojama mase, kurios gerovė priklauso nuo finansinių ir verslo korporacijų veiklos strategijų. Kitaip tariant, žmonės, suvokiami kaip su konkrečia fizine erdve susieta darbo jėga, tampa patogiausiu finansinių ar verslo operacijų taikiniu: siekdamos lengvesnio ir greičiau akumuliuojamo pelno, transnacionalinės korporacijos nesunkiai perkelia savo gamybos įmones iš vieno pasaulio taško į kitą kartu su mobiliaisiais elitais, t.y. vienos ar kitos srities specialistų komandomis. Vykstama ten, kur veriasi nauji pelno šaltiniai, kur įmanoma per trumpesnį laiką gauti geresnių dividendų, žmonių bendruomenes traktuojant kaip pakeičiamą verslo mechanizmų dalelytę, kuri svarbi tėra tol, kol teikia finansinę naudą. Nurodydamas, kad gobalizacijos sąlygomis viena gyventojų dalis (elitas) įgyja vis didesnę judėjimo laisvę, Baumanas pabrėžia, jog gerokai didesnė jų dalis tą laisvę praranda: „Naujasis elito eksteritoriškumas išgyvenamas kaip svaiginanti laisvė, o visų kitų teritoriškumas jaučiamas vis mažiau kaip gimtieji namai, o vis labiau kaip kalėjimas - juo labiau žeminantis, juo labiau akis bado tų kitų teisė judėti. Įkaltumas, negalėjimas užsigeidus pajudėti ir draudimas patekti į sodresnes ganyklas ne tik žymi nevisavertį žmoniškumą ir reiškia, kad esi apgaudinėjamas dalijant gyvenimo siūlomas grožybes“ (p.41).

Šiuolaikinio kapitalizmo veiksniams veikiant, erdvė, tyrinėtojo nuomone, perskirstoma pačiais įvairiausiais pavidalais. Be kita ko, šis perskirstymas maskuoja itin nedemokratiškas situacijas urbanistinėse erdvėse. Remdamasis kitų analitikų (pirmučiausia miestų sociologo Steveno Flusty) įžvalgomis, aptariamos knygos autorius įtikinamai pademonstruoja, kaip šiuolaikiniuose metropoliuose vis labiau įsitvirtina naujos segregacijos formos. Vienos visuomenės klasės užvaldo erdves, saugiai atsitverdamos nuo pašalinių, t.y. marginalizuotų, kriminalizuotų ar tiesiog mažiau pasiturinčių, gyventojų sluoksnių, kurie kelia grėsmę elitų status quo. Tos urbanistinės erdvės jau šiandien tvarkomos taip, kad nepageidaujami prašalaičiai būtų įvairiausiomis priemonėmis pašalinami, - taip formuojasi uždaros teritorijos, o „vienintelė tokių draudžiamų erdvių“ paskirtis yra naujojo elito socialinį eksteritorialumą paversti materialiu atsiribojimu nuo vietovės. „Tos erdvės galutinai ardo vietovėje įsišaknijusias vienybės ir bendruomeninio gyvenimo formas. Elitų eksteritorialumas užtikrinamas pačiu materialiausiu būdu - be leidimo niekas negali jų fiziškai pasiekti“ (p.37).

Siekio visiškai užvaldyti gyvenamąją erdvę racionaliomis priemonėmis patvirtinimo Zygmuntas Baumanas ieško daugybėje utopinės minties šaltinių. Kaip vienas ryškiausių tokių kontroliuojamos erdvės modelių pristatomas Michelio Foucault raštuose suaktualintas pagarsėjęs britų filosofo Jeremy`o Benthamo Panoptikonas, kurį galima laikyti moderniajai vaizduotei itin būdingu projektu. Nors jis anuomet įgyvendintas nebuvo, tačiau šio idealo, kaip pažymi knygos autorius, atsisakyta nebuvo. Iš esmės jo variacijų esama daugelyje moderniosios eros urbanistinių vizijų. Tarp jų viena ryškiausių - ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje Le Corbusier piršta „spindulinio miesto“ („La ville radieuse“) vizija; ją šis išdėstė specialiai parašytame veikale, kurį galima laikyti moderniosios urbanistikos manifestu. Panašios idėjos ilgai kurstė architektų vaizduotę, o pačiam Le Corbusier totalizuojančio miesto koncepciją pavyko įgyvendinti Čandigare (Indijoje), kaip vėliau jo idėjų adeptui Oscarui Niemeyeriui - Brazilijoje projektuojant dehumanizuotą šios šalies sostinę. Postmodernėjančiam pasauliui, Baumano nuomone, būdinga ištikimybė nebe panoptiniam modeliui, bet kokybiškai naujai jo tąsai - sinoptikonui, globalaus pobūdžio erdviniam dariniui. Jų esmė aiškinama taip: panoptiniame modelyje „globalieji“ stebėjo (ar turėjo stebėti) „lokaliuosius“, tuo tarpu sinoptiniame - atvirkščiai. Būtent pastaruoju modeliu remiasi šiuolaikinė žiniasklaida.

Šalia kitų dalykų knygoje svarstomas ir nacionalinės valstybės nunykimo klausimas, kaip viena iš šiuolaikinio būvio implikuojamų realijų. Autorius kalba ne tiek apie valstybės, kaip institucinio darinio, sunykimą, kiek apie jos funkcijų siaurėjimą, laipsnišką anksčiau turėtų galių menkėjimą. Šį nacionalinės valstybės statuso susilpnėjimą, veikiant ekonominėms ir finansinėms globalizacijos įtakoms, mątytojas aiškina, pasitelkdamas policijos nuovados vaizdinį. Globalinių žaidimų arenoje naudinga palaikyti minimalią lokalią tvarką, garantuojančią vienoje ar kitoje teritorijoje vykdomų verslo operacijų saugumą, tad valstybė, nebepajėgdama suvaldyti smarkiai besiplečiančių verslo struktūrų veiklos, pamažu, tačiau tvirtai perima nuovados vaidmenį. Atitinkami pokyčiai vyksta ir teisės sistemose - globalinėje erdvėje judančiam finansiniam kapitalui reikalinga kuo didesnė veikimo laisvė, todėl globaliniai ar tarptautiniai įstatymai čia veikia kaip tam tikros apsaugos sistemos. Prireikus jie gali būti panaudojami koreguojant ar keičiant finansinių ir verslo kompanijų nebetenkinančius vietinius įstatymus.

Knygos autoriaus požiūris į šiandien vis labiau aktualinamus globalinius procesus įgalina laikyti jį globalizacijos kritiku. Tačiau šiame veikale pateikta globalinių veiksnių analizė turi mažai ką bendra su Lietuvoje pasigirstančia populistine ir moralizuojančia globalizacijos kritika, kuri dažniausiai išreiškia ne tiek rimtas ir atsakingas pozicijas, kiek liudija ilgo uždarumo laikotarpio fobijų tebekamuojamą sąmonę. Traktuodamas globalizaciją kaip neišvengiamą šiuolaikinio kapitalizmo padarinį, Zygmuntas Baumanas parodo keletą perspektyvų, leidžiančių suvokti, kokio masto ir kokios krypties procesai šiandien vyksta pasaulyje, o kartu netiesiogiai ragina nuodugniau apmąstyti procesus, nuo kurių priklauso daugelio, o gal ir visų pasaulio visuomenių likimas. Be kita ko, tiems, kuriems rūpi interaktyvūs šiuolaikiniai procesai, susiejantys į bendrą tinklą atokiausius pasaulio regionus, ši knyga gali būti glaustas ir drauge gana išsamus vadovas. Žinoma, būtina pridurti, kad nedidelė knyga nepretenduoja aptarti visų su šiais procesais susijusių teorinių ar praktinių problemų. Vis dėlto klausimai, kuriuos autorius analizuoja, yra pakankamai informatyvūs, o kartu atviri tolesnei analizei, nusidriekiančiai toli už šios knygos ribų.

Baigiant lakoniškus svarstymus šios knygos tema galima tik pasidžiaugti operatyviu jos pasirodymu lietuvių kalba bei skaidriu vertimu, grakščiai perteikiančiu šiuolaikinės socialinės minties žodyną.
Almantas SamalavičIus
2003-05-10
 
Kita informacija
Tema: Kitos
Leidykla: Strofa
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2002
Puslapių: 207
Kodas: ISBN 9986-751-51-9
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-05-22 15:51
manukoshe
bwiah, turi iš šito šedevro seminarą po savaitės=)))))  ką aš galiu pasakyt, įdomiai rašo Baumanas, įdomiai, ir ne-specialistams rekomenduočiau pasiskaityt, ypač paskutinius skyrius apie vartotojišką šių laikų visuomenę ir kaip Baumanas ją interpretuoja. Nors jei galit neskaityt - neskaitykit, vietomis jis sunkiai suprantamas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą