Globalizacija: pasekmės žmogui

Zygmunt Bauman (g.1925) - vienas žymiausių dabarties socialinių mąstytojų, sociologijos pasaulio garsenybė - knygoje Globalizacija: pasekmės žmogui siekia apčiuopti globalizacijos procesų esmę ir išryškina prieštaringą jų poveikį žmogui bei jo gyvenamam pasauliui. Žmogus pasijunta nebetekęs pagrindo po kojomis: įprastus geografinius, kultūrinius, politinius pasaulėvaizdžio rėmus bei socialinius santykius keičia dinamiškos ir labai veiksmingos naujų socialinių atskirčių konfigūracijos. Ginčas dėl globalizacijos šiandien jau yra tapęs vienu ryškiausių mūsų laikmečio požymių, o pirmasis šios knygos leidimas susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo.

„Globalizacija“ šiuo metu skamba visų lūpose. Šis apžavus žodis baigia virsti slaptažodžiu, magišku užkeikimu, visrakčiu, turinčiu atrakinti visų dabarties ir ateities paslapčių duris. Vieniems „globalizacija“ reiškia tai, ką mes įpareigoti daryti, jei norime būti laimingi, o kitiems ji - mūsų nelaimingumo priežastis. Tačiau visiems „globalizacija“ yra nepermaldaujama pasaulio lemtis, negrįžtamas procesas, veikiantis mus visus vienodu mastu ir tokiu pačiu būdu. Mes visi „globalizuojami“, ir būti „globalizuojamiems“ reiškia beveik tą patį visiems, kurie yra „globalizuojami“.


Madingiems žodžiams lyg ir būdinga ta pati lemtis: juo daugiau patirties stengiamasi jais nuskaidrinti, juo labiau jie patys tampa miglotesni. Juo daugiau jais išstumiama ir išgyvendinama ortodoksinių tiesų, juo greičiau jie patys virsta nekvestionuojamais kriterijais. Žmonių veiklos aspektai, kuriuos iš pradžių stengtasi ta sąvoka aprėpti, dingsta iš akiračio; dabar atrodo, jog tas terminas „tiesiogiai" atskleidžia „tikrovės faktus“, „nuo mūsų nepriklausomo pasaulio" pobūdį, kurį jis nurodo pats pretenduodamas būti apsaugotas nuo abejonių. Šiuo atžvilgiu „globalizacija“ nėra išimtis.


Ši knyga yra bandymas parodyti, jog globalizacijos fenomenas yra kur kas sudėtingesnis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio; atskleidžiant socialines globalizacijos procesų šaknis ir pasekmes, stengiamasi kiek išsklaidyti miglą, kuri gaubia šį terminą, pretenduojantį paaiškinti šių dienų žmogaus būvį <...>


Z. Bauman (Įžanga)