Apie:
Gimęs 1925-aisiais metais Zygmunt Bauman, žydų kilmės lenkų autorius, šiuo metu yra vienas žymiausių sociologų ir filosofų. Jo vardas yra neatsiejamas nuo postmodernybės ideologijos, o pats autorius dažnai yra vadinamas postmodernybės pranašu arba šaukliu. Pagrindinė Z. Bauman darbų tema — šiuolaikinė kultūra, jos bruožai ir joje vykstančios permainos.
Zygmunt Bauman studijavo Varšuvos universitete, vėliau ten gavo darbą. Jaunosios kartos intelektualas šiame gyvenimo tarpsnyje tikėjo marksizmo ideologija, socializmu ir darbininkų klasės jėga. Jis rašė daugybę straipsnių lenkų kalba, įkūrė sociologinei tematikai skirtą žurnalą Sociologijos studijos. Nepaisant to, 1968-ųjų metų kovą, kaip ir dauguma jo kolegų, buvo apkaltintas nelojalumu valdžiai, išmestas iš universiteto ir ištremtas iš Lenkijos.
1968-1971-aisiais Z. Bauman dėstytojavo Tel Avive ir Haifoje, o 1971 m. Leeds universiteto (Jungtinė Karalystė) sociologijos katedroje. Ten dirbo iki atsistatydinimo - 1990-ųjų metų, kai jam buvo grąžintas profesoriaus vardas Lenkijoje. Lenkijoje buvęs labai aktyviu, Didžiojoje Britanijoje mokslininkas jautėsi izoliuotas, tapo atsiskyrėliu. Tačiau būtent tuo metu jis parašė nemažai tarptautinio lygio darbų (anglų kalba) — jo knygos buvo leidžiamos tiek Europoje, tiek JAV.
Z. Bauman išpopuliarėjo 1989-aisiais, pasirodžius knygai Modernybė ir holokaustas. Už šią knygą Baumanui suteikta Amalfio sociologijos ir socialinių mokslų srities premija. Knygoje mokslininkas aiškina, kad holokaustas nebuvo klaida ar atsitiktinumas — holokaustas buvo užprogramuotas modernybės projekte, todėl neišvengiamas. Jei jis nebūtų prasiveržęs Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo metu, tai būtų atsitikę kitu laiku ir kitoje vietoje. Tai žmonijos žinojimo problema — kai atrodo, jog einama nuo necivilizuotumo prie civilizuotumo, nuo blogio į gėrį. Tikimasi, kad blogis nyksta, tačiau taip nėra — smurtas nesunaikinamas, jo formos keičiasi, jis tampa vis rafinuotesnis. Moderniojo projekto kasdienybė ir buitis, racionalumas ir efektyvumo vaikymasis, moksliškumas, kolektyvinė atsakomybė ir biurokratija iššaukia smurto prasiveržimus, už kuriuos galiausiai niekas neatsako. Šią knygą mokslininkas paskyrė savo žmonai Janinai, išgyvenusiai koncentracijos stovyklos siaubą ir vėliau savo patirtį aprašiusiai knygoje Winter in the morning (1986 m.). Ši knyga, ypatingai mintis apie situacijas, kuriose žmogaus elgesys tampa neprognozuojamas, padarė didžiulę įtaką Baumano filosofinei minčiai.
Šiuo metu pensijoje esantis profesorius nėra susijęs su jokiu universitetu. Į lietuvių kalbą yra išversta Z. Bauman knyga Globalizacija: pasekmės žmogui, keletas kitų knygų fragmentų vertimų pasirodė specialybinėje sociologijos spaudoje.
Bibliografija:
Vertimas į lietuvių kalbą:
Globalizacija: pasekmės žmogui. - Vilnius: Strofa, 2002
