Dvylika iš pašto karietos

Leidykla „Alumnus“ išleido Hanso Christiano Anderseno knygą „Dvylika iš pašto karietos“.

Hansas Christianas Andersenas pasakas ir istorijas rašė kone visą gyvenimą. Pradėjo „Pasakų, pasektų vaikams“ pirma knygele su šauniuoju „Skiltuvu“ ir dar trimis pasakomis - tarsi, išvargintas nesėkmių teatre, būtų nusprendęs pabandyti laimę stebukliniam pasauly, nors čia sėkmės tuomet nė nesitikėjo ir į šiuos naujakurius vis pilnėjančioje savo kūrinių lentynoje žvelgė įtariai. Paskutinį istorijų rinkinį išleido veik po keturiasdešimties metų, 1872-aisiais, jau sulaukęs šlovės ir liaupsių - kaip romanistas, poetas, pjesių autorius, pasakininkas.

Šias pasakas ir istorijas danas leido Kopenhagoje beveik kasmet nedidukais sąsiuviniais, nemažai jų išspausdino įvairiuose mėnraščiuose ir kalendoriuose. Dažnai - artėjant Kalėdoms. Būtų neteisinga sakyti, jog vien todėl, kad Kalėdų ir žiemos tema būtų buvusi jo kūrybai nepaprastai svarbi (nors metų kaitos motyvas Andersenui tikrai reikšmingas). Be literatūrinių priežasčių, tam greičiausiai būta ir kitų paskatų. Šiaip ar taip, ieškant atsakymo visų pirma verta įsiklausyti į Anderseno žodžius jo laiškuose, dienoraštyje ir, aišku, pasakose: „Artinosi Kalėdų metas… Tūkstančiai minčių šiandien lekia per mano sielą… Vakar galvojau apie savo vaikystės Kalėdas. Juk vis dėlto jos - pačios turtingiausios, kokias tik man teko patirti, nesvarbu, kad kambarėlis buvo ankštas kaip kišenė… Jie nešė dovanų - tau, man ir visiems miesto žmonėms… Sveikatos ir stiprybės naujais metais!.. Teprasmenga visos negandos ir bėdos!..“ Taip, pasitikdamas naujus metus, jis rašė bičiuliams ir pažįstamiems, to linkėjo jiems, sau, o kartu ir mums, pasakų skaitytojams.

Nors žiemiškų Anderseno pasakų yra nedaug, tarp jų randame kaip tik tas, kurios daugeliui pačios brangiausios: „Sniego karalienę“, „Eglutę“, „Sniego senį“. Šiame rinkinyje kartu su jomis - ir „Bokšto sargas Olė“, „Metų istorija“, „Nykštukas ir prekijas“, mūsų skaitytojams dar negirdėta „Dvylika iš pašto karietos“. Iš viso - dvylika žiemiškų pasakų, papildytų Anderseno dienoraščio, laiškų, autobiografijų fragmentais (juose autorius pasakoja, kaip sutiko vienų ar kitų metų Kalėdas, Naujuosius metus, kur tuo metu keliavo, kaip aplankė įkvėpimas, padėjęs parašyti šias istorijas). Tikimės, šios ištraukos leis pažvelgti į Anderseną naujai, padės pažinti jį ne tik iš kūrinių, bent iš dalies atskleis, kaip jie buvo rašomi. Toks yra šios knygos sumanymas - skaitytojui pateikti vientisą, bendros temos siejamą naujai išverstų Anderseno pasakų rinkinį su rašytojo dienoraščio, laiškų ir autobiografijų ištraukomis, papildytą kiekvienos pasakos komentarais ir svarbiausiomis Anderseno gyvenimo bei kūrybos datomis.

Beveik visas šio rinkinio pasakas Liudas Remeika pirmą kartą išvertė į lietuvių kalbą iš danų kalbos. Ištraukos į lietuvių kalbą anksčiau verstos nebuvo. Tekstai išdėstyti chronologine seka: dienoraščio, laiškų ir kiti fragmentai - pagal tai, kurių metų įvykiai ar kūrinys juose aprašomi, pasakos ir istorijos - pagal užrašymo datą. Knygos pabaigoje pateikiami kiekvienos pasakos komentarai, Anderseno gyvenimo ir kūrybos datos (čia nurodyti pagrindiniai pasakų rinkiniai, romanai ir eilėraščių knygos, bet ne visos pjesės teatrui) ir trumpos dailininkų biografijos. Rinkinys iliustruotas Anderseno amžininkų, garsiausių jo pasakų dailininkų Vilhelmo Pederseno ir Lorenzo Frųlicho piešiniais. Danijoje jie nepaprastai mėgiami ir laikomi neatsiejama Anderseno pasakų ir istorijų dalimi.

Pasakos išverstos ir paaiškinimai parengti naudojantis Danų kalbos ir literatūros draugijos išleistu septynių tomų Anderseno pasakų rinkiniu su komentarais. Pasakas papildančios ištraukos parinktos ir išverstos iš atitinkamų daniškų šaltinių.

Anderseno pasakos ir istorijos kartais virsta to meto realijų, istorinių faktų, užuominų ir daugiasluoksnio žodžių žaismo raizgalyne, kurią, kad ir kokia ji būtų įdomi, vertėjas vienas be papildomų šaltinių vargu ar galėtų išnarplioti. Todėl knygos vertėjas ir sudarytojas dėkoja Ebbe`i Flatau, padėjusiam išsiaiškinti ne vieną vertimo klausimą ir parašiusiam knygos įžanginį straipsnį; Odensės universiteto H.Ch.Anderseno centrui, suteikusiam galimybę atvykti į centrą ir čia padirbėti; vaikų literatūros puoselėtojui doc. Kęstučiui Urbai, kuris nuo pat pradžių rūpinosi įgyvendinti šį sumanymą ir davė vertingų patarimų.