Be kraujo

Prisimenate televizojos kanalo TV1 reklaminę vinjetę - "televizija be sekso ir smurto"? Tokios asocijacijos man kilo pamačius naujosios Alessandro Baricco knygos lietuviškąjį pavadinimą. Apgaulinga. Bet toks gyvenimas. Galbūt per TV1 nepamatysime "Natural born killers", o Baricco toli iki markizo de Sado, tačiau ši nedidukė knygutė - pati kruviniausia iš mano skaitytų Baricco knygų.

Ir tuo pat metu - labai 'baricciška'. Trumpi, tarsi kirviu nukapoti sakiniai persipina su didelėm konstrukcijom, tarsi autorius būtų pamiršęs, kad galima padėti tašką. Nemanau, kad pamiršo. Čia taip ir turi būti. Taip jausmai atskiriami nuo bejausmių veiksmų.

Šiame, apimtimi panašiame į "Šilką", romane, apstu ir vieno, ir kito. Maža mergaitė įveliama į karą. Karą, kuris jau turėtų būti pasibaigęs. Tik ne jiems. Karas čia baigiasi kiekviename puslapyje, tačiau niekaip negali pasibaigti. Ir nesibaigia net ir su paskutiniu sakiniu.

Jis žino, kad turi mirti, ji žino, kad turi jį nužudyti, tačiau pasaulis atrodo geresnis, kai girdi šiltą kvėpavimą šalia. Todėl autorius čia padeda tašką. Tegu pabaiga bus be kraujo.