Atsisveikinimas

Plonytės knygelės žanras apibūdintas kaip mažasis romanas, o iš viršelio galima spręsti, kad ji bus labai rimta. Gal to ir reikėtų tikėtis iš autoriaus, kuris yra mokęsis filosofijos JAV, dabar studijuoja doktorantūroje vadovaujamas L.Donskio. Pirmoje grožinėje knygoje jis užsimoja, pasak Justino Kubiliaus, atskleisti „skausmingą, trukčiojantį atsisveikinimą su sovietiniu mentalitetu“.

Atrodytų, kad tokiai sudėtingai temai plėtoti reikėtų mažiausiai „Karo ir taikos“ apimties, tačiau leidyklos serijai „Debiutai“, matyt, pasirodė kitaip.

Jau nuo pirmų sakinių matyti, kad romanas tiktai taupiai, glaustai apibūdina bendrą situaciją. Autorius nesistengia priartinti veikėjų prie skaitytojų ar atskleisti jų vidaus: jie – tiesiog tipažai. Dažniausiai net nevadina jų vardais.

Iš Vokietijos į ką tik nepriklausomybę atgavusią Lietuvą atvažiavusi filosofijos dėstytoja sutinka labai jauną, kompleksuotą studentą ir kažkodėl jį įsimyli. Išsiveža su savimi į Vokietiją ir gyvena su juo tol, kol tas sumano užsidirbti pinigų ir grįžti į tėvynę. Jų romanas baigiasi, kai moteris supranta, kad meilės iš tikrųjų ir nebuvo. O mažasis romanas baigiasi grįžtančio studento tardymu oro uoste.

Knygoje visi šie įvykiai pateikti glaustai, koncentruotai. Pasakojimas nestokoja filosofinių minčių, „užkabintos“ ir krikščioniškojo tikėjimo, Rytų dvasinių praktikų, psichoanalizės temos. Pateiktos ištraukos iš dėstytojos rašomo romano: ji vadina jaunuolį Meilės Riteriu, o save – Europos karaliene. Moko jį būti europiečiu, bet jis nepasiduoda.

Skaityti yra įdomu, bet nelengva, nes vos spėji susigaudyti: vienoje pastraipoje aprėpiami kone ištisi metai, nuo buitinių scenų peršokama prie svarbių įžvalgų. Tiesa, yra ir labai vykusių scenų, ir lengvai atpažįstamų situacijų. Gana taikliai apibūdinta niūraus, užguito, intravertiško tarybinio piliečio jausena visko pertekusioje Vokietijoje.

Nors pasakojimo struktūra kažkuo primena Milano Kunderos romanus, šis mažasis romanas daug panašesnis į scenarijų negu į užbaigtą kūrinį. Galima buvo tą patį papasakoti daug sėkmingiau. Tačiau kažin ar pačiam autoriui rūpi sėkmė. Atrodo, jam buvo svarbiau tam tikrą atsitikimą pateikti kaip faktą.