Atsidūsėjimai

Ir kas galėjo pamanyti, kad tėvui Stanislovui jau 85-eri. Vienuoliškas asketizmas, malda ir meditacija, matyt, turi mumifikuojančią, sielą ir protą skaidrinančią galią. Rugsėjo 29 dieną 18 val. Bernardinų bažnyčioje Vilniuje įvyks šiai progai skirtas vakaras, kuriame bus pristatyta ir nauja tėvo Stanislovo minčių knyga „Atsidūsėjimai“. Ne stora tai „postilė“, galima sakyt, vienu atsidūsėjimu perskaitoma. Sunkoka ją apibrėžti ir žanro požiūriu. Kaži kuo primena Blaise`o Pascalio „Mintis“. Dauguma minčių grafiškai išdėstytos kaip eilėraščiai. Knygelės sudarytojas Linas Bukauskas šiuos tekstus net apibūdina kaip religinę poeziją, tačiau tokia pretenzija yra kiek perdėta ir visiškai nereikalinga. Vienas žmogus mėgino perrašinėti M.K. Čiurlionio laiškų segmentus vos ne kaip rytietiškus eilėraščius - tikra profanacija. Atmetę tą literatūrinę pretenziją, pamatysime, kad čia yra ne kas kita, o mąstančio ir kenčiančio žmogaus mėginimas atsakyti į klausimą „KODĖL?“, egzistencinė akistata su Kūrėju. Tai šiandieninio Jobo drama, kai po visų dramatiškų S. Kierkegaardo, M. Heideggerio, J.P. Sartre`o, K. Jasperso, K. Bartho ieškojimų klausimas kiekvienam liko, kaip likęs - toks pat skaudus, neaprėpiamas ir neatsakomas paradoksas.