Angelai ir demonai

Turbūt niekas negali paneigti, kad Dan Brown - tikras betselerių rašytojas. Jis puikiai žino, kaip sukurti įtampą ir intrigą, kad skaitytojui būtų sunku atsitraukti nuo knygos. Visas Dan Brown romanas „Angelai ir demonai“ kupinas netikėtų atomazgų, intelekto varžybų. Knygoje autorius pateikia daugybę sensacijų, priverčiančių skaitytoją aiktelėti. Autorius pasirinko aktualią ir įdomią temą – seniai besitęsiančią kovą tarp religijos ir mokslo. Iliuminantų draugija, slapti Vatikano reikalai, nuolatinė įtampa, kova, skubėjimas, neleidžiantis atsikvėpti nė minutės. Autorius savo knygoje neteigia, kas teisinga, o kas ne, netgi leidžia romane blogiečiams apsikeisti vietomis su geriečiais. Autorius yra tik stebėtojas, jis tik perteikia tai, kas vyksta. Manau, kad tai tikrai gerai, visos mintys paliekamos skaitytojui. Dan Brown leidžia suprasti, kad visas kūrinys skirtas tik skaitytojui. Ar Dan Brown knygą galima pavadinti intelektualia? Nežinia, nes daugybė mokslinikų kritikuoja autorių ir paneigia knygoje išdėstytus faktus, Vatikanas peikia autorių ir jo kūrybą, o ir pats autorius smulkiai ir su dramatiškomis pauzėmis aiškina kiekvieną terminą ar istorijos faktą. Tai tarsi leistų suprasti, kad knyga skirta kiekvienam paparastam žmogučiui. O ir pats autorius, manau, remiasi ir enciklopedijomis, ir bulvarinių laikraščių straipsniais. Tačiau simboliai ir jų prasmės tikrai įdomios, manau, kiekvienam žmogui. Dan Brown leidžia ir pačiam skaitytojui pabandyti išaiškinti simbolių prasmę. O tai, manau, žavi ne vieną skaitytoją. Be abejo, kaip ir kiekviename romane, neapsieita ir be meilės temos, kuri puikiai „įpinta“ į kraupią kovą ir įtemptą siužetą.

„Angelai ir demonai“ sugrąžina į senovę... Tai mane, kaip skaitytoją, ir sužavėjo. Jau pati pradžia suintrigavo, o beskaitydama net nepajutau, kaip prabėgo laikas. Dan Browm knygos yra kupinos nuotykių, įtraukiančios kiekvieną skaitytoją. Tačiau kiek jos vertingos literatūrine prasme, palieku spręsti specialistams... Mano nuomone, „Angelai ir demonai“ daug įdomesnė knyga nei „Da Vinčio kodas“, nors jų tematika bene tokia pati. Ir šias dvi knygas tikrai lyginti būtų sunku. Vieną perskaičius, kita tampa nebeįdomi dėl tos pačios vyraujančios temos – bažnyčia, bene tos pačios slaptos draugijos. Vis dėlto nepaneigsiu – senovės istorijos žavi skaitytoją, nors ir kai kurie faktai išgalvoti autoriaus. Kiek kitokios temos vyrauja Dan Brown „Skaitmeninė tvirtovė“ ir „Meteoritas“. Pastarosios knygos tikrai nėra tokios intriguojančios kaip „Angelai ir demonai“. Apskritai, manau, kad „Angelai ir demonai“ – geriausia Dan Brown knyga.

Galbūt daug kritikos dėl autoriaus rašymo stiliaus – jis gana lėkštas. O ir kai kurie įvykiai nuspėjami.

Gal tik, mano nuomone, pabaiga kiek nublankina visą romaną – viskas baigiasi laimingai, nepaisant daugybės nužudytųjų ir  sukompromituoto bažnyčios vardo. Iš Dan Brown tikėjausi tikrai įspūdingesnės pabaigos.

Manau, kad visoms Dan Brown knygoms lemta tapti kino filmais. O kiekvienas jo romanas  sulauks galbūt daugiau kritikos nei pagyrų, tačiau manau, kad Dan Brown – tikras betselerių rašytojas.