Rašyk
Eilės (72040)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10319)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Viktoras Rudžianskas. Į „Nemuną“ įdedu daug širdies

2008-02-01
Viktoras Rudžianskas. Į „Nemuną“ įdedu daug širdies

„Kodėl sakot liko tik laikraštis? Kodėl neskaitėt, kai buvo žurnalas?“ Pokalbio pradžioje savaitraščio „Nemunas“ vyr. redaktorius Viktoras Rudžianskas paklausė manęs, o aš taip ir nesugebėjau įtikinti, kad ir žurnalą, ir dabartinį savaitraštį „Nemunas“ skaitau. Šiandien tas „tik laikraštis“ pasirodo keturis kartus per mėnesį.

Ar šiandien juntamas didelis kultūrinių leidinių poreikis?

Poreikis? Pagal ką jis matuojamas?

Gal pagal perkamumą.

Kodėl pagal perkamumą? Tai neteisingas rodiklis. Pagal perkamumą teisinga sakyti tada, jei kultūros vartotojas nebūtų specifinis, jei jam nereikėtų kultūrinio pasirengimo. Visuomenė niekaip nesuvokia, kad yra kūrinių, kuriuos perskaičius galima ir nesuprasti. Tuomet išgirsti, kad poetai kvaili, rašo sudėtingai. Tačiau niekas nesistebi, kai nesuprantame matematikos, fizikos, neturime muzikinės klausos, nežinome muzikos istorijos. O grožinis literatūros kūrinys turi būti aiškus visiems. Automatiškai. Bet juk tai ištisinis mokymasis visą gyvenimą, tai nesibaigia mokykla. Mokykla tik labai fragmentiškai supažindina, gal dabartinėse programose daugiau pažangesnių pokyčių – rašo moksleiviai interpretacijas, bet jie visiškai nežino literatūros istorijos. Norint suvokti literatūros tekstus, reikia nuolat skaityti. Kad visuomenė būtų literatūriškai brandi, ji turi skaityti naujausią kūrybą ir kritikos darbus, o naujausios literatūros neskaito šiandien jau ir gydytojai, ir mokytojai. Kai mane kviečia į mokyklas, į mano kūrybos vakarą, visuomet paprašo, kad pakalbėčiau apie šių dienų literatūros autorius. Jie nežino literatūrinės – kultūrinės situacijos. Mokykloje procesas sustojęs. Mokytojai nebeturi laiko – jie rašo ataskaitas, planus, klijuoja albumus, kad galėtų gauti balų. Mokinys yra paliktas kažin kur. Tai kaip jis suvoks literatūrinės spaudos tekstus?

Žmonių, kurie pajėgia skaityti kultūrinius leidinius yra labai nedaug ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Palyginimui pateiksiu pavyzdį, Lenkija, kurioje gyvena 39 mln. gyventojų kultūros leidinį su literatūros ir meno tradicijomis, gyvuojantį nuo 1947 m. skaito tiek pat skaitytojų, kaip „Nemuną“. Tai rodo, kad kultūriniai – literatūriniai leidiniai yra labai specifiniai.

Tai gal nereikia Lietuvai keturių kultūrinių savaitraščių?

Bet niekas neklausia, ar reikia dvidešimt penkių žurnalų. Išskirtinio poreikio kultūros leidiniams nėra, tiesa. Dėl nedidelių tiražų jų nenusipirksi kiekviename kioske ar prekybos centruose.

Kultūrinis leidinys vertinamas kitaip. Jų stabilumas matuojamas prenumerata. Prenumeratorių „Nemunas“ turi tiek pat, kiek „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ ir 2,4 karto daugiau nei „Septynios meno dienos“, nors „Nemunas“ gyvuoja tik ketvirti metai.

Kuo savaitraštis „Nemunas“ išskirtinis?

„Nemune“ dinamiškai pateikiami literatūriniai, teatro, dailės, muzikos, fotografijos įvykiai. Mėnraštis „Nemunas“ buvo literatūros leidinys, pasitaikydavo viena kita kultūrinė interpretacija apie dailininką, rašytoją, muziką. Bet žurnalas neturėjo galimybės spausdinti informacinės medžiagos, nebuvo kultūrinių įvykių pristatymų, nebuvo analitinių straipsnių apie naują spektaklį, nebuvo kritikos publikacijų.

Šiandienis savaitraštis „Nemunas“ turi galimybę įdėti Pažaislio festivalio programą, taip pat pristatyti koncertus, pateikti skaitytojui analitinio pobūdžio straipsnius.

Savaitraštis „Nemunas“ yra vertingas ir dėl kultūrinės Kauno istorijos. Nė vienas kultūrinis leidinys iki „Nemuno“ nuosekliai nesekė kultūrinio vyksmo. O „Nemunas“ būtent kultūrinį judėjimą stebi ir fiksuoja. Visa kita daugmaž taip, kaip ir kituose kultūriniuose leidiniuose, tačiau mūsų savaitraštis, atsižvelgdamas į tai, kad kiti leidiniai ganėtinai nemažai vietos skiria užsienio literatūrai, kaip, pavyzdžiui, „Šiaurės Atėnai“ – jie taip ir laikosi, didelį dėmesį skiria nacionalinei literatūrai, nacionalinei kultūrai. Būna vienas kitas užsienio reiškinys, bet didžiausias dėmesys – nacionaliniam produktui. Vienas puslapis skiriamas Vilniui. Žinoma, norėtume skirti ir Klaipėdai, ir Šiauliams, bet neturime žmogaus, kuris šį puslapį kuruotų. „Nemunas“ skaitomas visoje Lietuvoje, todėl būtų labai netikslinga užsidaryti Kaune ir apsiriboti tik Kauno kultūriniais įvykiais.

Lietuvoje labiausiai trūko iliustruoto kultūrinio savaitraščio. Jei ir yra kažkas panašaus, tai iliustracijos menkos, todėl rengiant savaitraščio koncepciją buvo aišku, kad reikia „Nemuną“ iliustruoti. Tekstinį leidinį kurti neprasminga, nes yra tekstų badas, nėra tiek gerų autorių, kad galėtumei užpildyti leidinį. Gerų tekstų badą jaučia ne tik „Nemuno“ redakcija.

Kokia, Jūsų manymu, yra „Nemuno“ auditorija?

„Nemune“ ne atsitiktinai yra rubrika „Kauko laiptai“, kurioje publikuojama intelektualioji literatūra. Jai reikalingas literatūrinis – kultūrinis pasirengimas, todėl tą skiltį daugiausia skaito žmonės, turintys aukštuosius išsilavinimus, inteligentija.

Kitoje rubrikoje „Tiltai“ rašomi straipsniai apie muziką, dailę, teatrą bei spausdinama lengvesnės stilistikos literatūra, kuri skirta jau platesnei auditorijai. „Tiltuose“ spausdinama literatūra meniškai yra gera, bet dėl savo kalbos organizavimo, dėl meninių išraiškos priemonių yra mažiau asociatyvi, nes asociatyvius dalykus suvokti reikia gero pasirengimo. Dėl tokio pobūdžio literatūrinių tekstų sulaukdavome priekaištų, nes intelektualai nesuprasdavo, ką mes čia darome – vienas numeris geresnis, o kitas jau prastesnis. Tačiau tai praėjo, ir dabar „Nemuno“ struktūra jau suprantama. Taigi, „Nemune“ yra literatūra auditorijai, turinčiai išlavintą literatūrinį skonį, ir literatūra laisvalaikiui, bet ji yra tam tikro meninio lygio. Meilės romanų arba kriminalistikos nespausdiname. Tiesiog specialaus literatūrinio pasiruošimo neturintys žmonės neturėjo ir kultūrinio savaitraščio, kurį norėtų skaityti ir suprastų, ką skaito, todėl net ir analitinius straipsnius „Nemune“ rašome suprantama kalba, tai yra – sąmoningai vengiame tarptautinių žodžių žodyno. Galima pasakyti sakinį lietuviškai, tai ir pasakykime lietuviškai. Kitaip sakant, „Nemunas“ nekalba akademine kalba, nes tie, kurie gerai suvokia akademinę kalbą ir specifinius dalykus jie turi daug leidinių.

Jaunimui buvo skirta rubrika „Žirklės“. Trejus metus tikėjau jaunimo kalbom, idėjom, bet kai reikia realizuoti – nebėra kam. Nebetikiu. „Žirklių“ nebebus. Liko „Kauko laiptai“ ir „Tiltai“.

O kur dingo „Knygų etažerė“?

„Knygų etažerė“ ir „Knygų siena“ buvo kartą per mėnesį, tačiau K. Navakas šiuo metu rašo eseistiką, todėl „Knygų etažerės“ nerašo niekas ir neįsivaizduoju, kas galėtų rašyti geriau už Kęstutį. Bet kaip rašyti neverta. Tiek knygų perskaityti neįmanoma, reikia ir medžiagos turėti, ir fantazijos, ir internetą gerai išnaudoti, ir rašymo eleganciją turėti. „Nemunas“ daug dalykų yra palaidojęs. Jei autorius ima kartotis, išsenka, baigiame vieną temą ir ieškome naujų. Esu tos nuomonės, kad negalima vykdyti tam tikrų dalykų vien tik dėl to, kad jie jau sugalvoti. Idėja turi būti gyva. Bandymai prisirišti prie rubrikos nieko gero neduoda. Ir kiti kultūriniai leidiniai yra tokios nuomonės.

Jūsų autorius – aukštos kokybės

Iš pradžių buvo manoma, kad „Nemunas“ bus šeštaeilis savaitraštis ir galės rašyti dauguma – kas tik nori. Tačiau rašantiesiems keliami aukšti reikalavimai. Nepaisant, kad autorių poreikis gana didelis ir sunkiausia, jog leidykla turi labai tiksliai suformuluoti idėją, nes geras autorius nesiima rašyti be idėjos. Geri autoriai labai užimti. Lietuvoje yra kokie dvidešimt – trisdešimt talentingų autorių. Ir jie – visiems kultūriniams leidiniams. Ir dar, gal penkiasdešimt, kurie nerašo stabiliai. Tačiau leidžiant leidinį periodiškai labai svarbu, kad ir autorius rašytų sistemingai.

Buvo, kurie į „Nemuną“ atėjo mažai kam žinomi, o šiandien „Nemuno“ dėka išgarsėjo. Mano galva, „Nemunas“ vienas liberaliausių kultūrinių leidinių. Nėra jokių politikų, religijų, tautinių klausimų. Jeigu tekstas gyvas, kokybiškas, mums visiškai nesvarbu, kur autorius gyvena, ką veikia, kokio jis amžiaus.

Turiu nepamiršti vieno esminio dalyko – skaitytojui duoti tai, ką aš pajėgiu duoti geriausio.

Kokių tekstų trūksta labiausiai?

Smulkios prozos, brandžios kritikos. Kaip ir visiems kultūriniams leidiniams – labiausiai trūksta literatūros kritikų. Kino kritikų bado taip nesijaučia. Filmų juk nepastato tiek daug, kiek išleidžia knygų. O lietuvių autorių knygų išeina labai daug ir reikšmingesnes norime parodyti. Dėl to kenčia ir literatūra, ir menas, kuriems reikia ir norėtųsi geros kanoninės recenzijos. Šiandieną tokią nedaug kas gali parašyti, daugiau rašomas asmeninis išgyvenimas.

Literatūros kritiko nedėkingas amatas. Kiek aš turėčiau sumokėti kritikui, jei paprašyčiau, kad išanalizuotų V. Jasukaitytės romaną, tūkstančio puslapių? Kiek reikia laiko – perskaityti, pasižymėti, nustatyti gaires, susidėlioti akcentus, surasti vieta, kurios nenusisekė, susikurti vaizdą? Kad kruopščiai padarytum darbą, reikia kokių trijų mėnesių – parašyti recenziją, kuri tilptų į šešis puslapius, galima į aštuonis, galima į devynis. Kiek už tokią recenziją turėtų gauti autorius, o kiek gali mokėti redakcija? Mano galva, už tokią recenziją autorius turėtų gauti bent jau tiek, kiek yra vieno mėnesio visų autorių honorarinis fondas. Ir „Nemuno“ iš kultūrinių leidinių nėra jis mažiausias. Tai iš kur bus tų kritikų.

Vokietijos universitetuose literatūros profesoriai be straipsnių į akademinius leidinius, privalo bet du darbus pateikti ir plačiajai visuomenei. Pas mus šito nėra. Jie negauna nei balų, nei honoraro.

Aš žiūriu į žmones, kurie rašo „Nemunui“, kurie fotografuoja ir matau, kad šitoj materialioj praktiškoj visuomenėj dar yra daug žmonių, kenčiančių nuo idealizmo priklausomybės. Kai jų sumažės, tada nunyks ir kultūros leidiniai, matyt, bet vargu ar sumažės.

Ar yra konkurencija tarp kultūrinių leidinių?

Yra kultūriniai leidiniai, turintys tradicijas. Visada poetas geriausius eilėraščius, o prozininkas geriausius tekstus neš į „Metų“ redakciją. Tai prestižiškiausias literatūros leidinys. Mes mokam atskirti – geras apsakymas, bet ne toks geras kaip anas. Taip yra. Paskui į „Literatūrą ir meną“. Į „Nemuną“ visada neš trečioje vietoje. Ir jeigu neprašysi specialiai, tai ir turėsi, kas yra trečioje vietoje. Todėl tenka prašyti autoriaus, rodyti dėmesį, padėkoti, pasiūlyti idėją, o idėjom nesninga. Tačiau neapriboji požiūrio, nes požiūris labai svarbu. Ir tuomet autorius tikras, kad jo produktas naudojamas. Jis turi garantijas, nusistovi santykis su redakcija. O tai labai svarbu, nes tekstai nulemia kultūrinio leidinio kokybę.

O su kokia didžiausia problema susiduriate Jūs?
Didžiausia problema – laikas.



Audronė Lapienienė
 

Rašytojai

 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-12 19:47
371110
haha,
neseniai įsitikinau pas mane miestely nei vieno savaitraįščio įsigyti neįmanoma :D
ple atsilikėliai, tik biblioteka numery paprenumeruoja
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-12 11:58
Plogutits 518
:)A možnėtų sužinotie konkrečiau - skolko procentov širdies išpilate in Nėmanū??:DDDDDDDDDDDDDXD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-11 16:13
gulbinas
Nemunas-vienintelis tooooks ir nepakartojamas:
ir Kaunui,ir visai likusiai Lietuvos daliai, t.y. skaitytojams-žvelgiant nuo Kauno pajūrio link.
Litmenis,Metai-labiau fanaberiškiems sostiniečiams ir jų aplinkai bei apylinkėms...
:)
tad tegyvuoja Nemunas!!!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-03 23:06
Si bilė Sibire
savesnis už kitus. "Nemunas".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-03 13:29
371110
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-02 19:57
haris
o kodel i nemuna?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-01 16:01
letai iseisiu ciuju
na, jei as siusciau kur nors savo eilerastukus, tai tikriausiai pirmiau nusiusciau i nemuna, kitais laikrastukais as kazkaip nelabai susidomejau. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą