Gruodžio 11 dieną 16 valandą Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka Lietuvos rašytojų sąjungos klube rengia tradicinius rašytojo Mariaus Katiliškio skaitymus ir kviečia Vilniaus pasvaliečius gausiai dalyvauti.
Tai vienas iš renginių, skirtų šios bibliotekos 70-mečiui.
Biblioteka tęsia tradicijas, kurias pradėjo rašytojas Albinas Vaitkus-Marius Katiliškis, vadovavęs bibliotekai 1941–1944 metais. Neatsitiktinai Pasvalio bibliotekai 1994-aisiais buvo suteiktas Mariaus Katiliškio vardas. Čia jį primena ne tik jo knygos, eksponatai, atsiųsti iš anapus Atlanto jo žmonos Zinaidos Katiliškienės – poetės Liūnės Sutemos ir įkurdinti rašytojo atminimo kambaryje, bet ir jo čia atlikti darbai, pradėtos kurti bibliotekos tradicijos. Būdamas šios bibliotekos vedėju, Albinas Vaitkus mėgdavo rengti literatūros vakarus, susitikimus su skaitytojais, rašytojais. 1942 metais Pasvalio bibliotekoje jis surengė pirmąjį literatūros vakarą, kuriame savo kūrybą skaitė rašytojas Antanas Biliūnas, mokytojas Julius Šimkevičius, poetas Bernardas Brazdžionis. Paskui vyko kiti literatūros vakarai, kol 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, A. Vaitkus pasitraukė į Vakarus, nes Pasvalyje dalyvavo 1941 metų birželio sukilime prieš sovietų okupantus.
Neseniai bibliotekos išleistoje knygoje „Po knygos ženklu. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos septynių dešimtmečių kelias“ pateikiama bendraamžių prisiminimų apie Albiną Vaitkų, apie jo bendravimą su skaitytojais. Karo metais biblioteką dažniausiai lankydavo penkiolikamečiai-septyniolikamečiai gimnazistai.
Ir šiandien Mariaus Katiliškio bibliotekoje gausiai lankosi jaunimas. Vaikų literatūros skyrius per metus sulaukia iki 17 000 lankytojų. Čia įkurtas poilsio kampelis – Vytės Nemunėlio skaityklėlė, kurioje moksleiviai randa visas poeto knygeles vaikams. Jie čia naudojasi kompiuteriais, žiūri televizorių. Lėlių teatras „Kaukutis“ vaikams pristato naujas knygas, seka pasakėles, rengia išvykas į mokyklas. Tradicija tapo teminiai vaikų kūrybos konkursai, geriausių skaitytojų apdovanojimas. Velykų, Kalėdų progomis į įvairiausius renginius pakviečiami vaikai iš socialiai remtinų šeimų, našlaičiai.
Pirmaisiais Atgimimo metais, kai Vilniuje susikūrė pasvaliečių bendrija, Pasvalio bibliotekos vedėja Vida Žilinskienė pakvietė visus susirinkti bibliotekoje pasitarti, kaip kelsime iš užmaršties mūsų krašto šviesuolius, kaip pasirengsime Pasvalio 500 metų jubiliejui.
1989 metų rudenį į biblioteką atvyko Vilniaus pasvaliečiai rašytojai – Jonas Mikelinskas, Eugenijus Matuzevičius, Mykolas Karčiauskas, Vladas Braziūnas, Henrikas Čigriejus, akademikas Bronius Grigelionis, istorikas Jonas Aničas, docentas Antanas Apynis, medicinos mokslų daktarė Genovaitė Jusaitienė ir daugelis kitų. Sutarta rinkti medžiagą apie Pasvalio krašto istoriją, šio krašto šviesuolius, okupacijų padarytą žalą.
Kai 1997-aisiais Pasvalys šventė 500 metų jubiliejų, bendromis pastangomis išleista 650 puslapių knyga „Užaugau Pasvaly“, pasakojanti apie visas Pasvalio krašto parapijas, jų istoriją, iškilius žmones. Paskui pasirodė atskiros knygos apie kai kuriuos šio krašto miestelius, kaimus, išleistos istoriko Jono Aničo monografijos apie didžiuosius Lietuvos kėlėjus – Joną, Petrą, Antaną Vileišius, kitus garsius šio krašto žmones.
1999 metais biblioteka pradeda leisti Pasvalio krašto istorijos ir kultūros žurnalą „Šiaurietiški atsivėrimai“, kuriame kraštiečiai rašytojai, žurnalistai, istorikai paskelbia prisiminimų apie savo tėviškes, jų žmones. Žurnale nuolat skelbiama Pasvalio literatų kūryba.
Bibliotekos rankraštyne – daugiau kaip 100 fondų, kuriuose sukauptas meno, literatūros, kultūros, visuomenės veikėjų rankraštinis palikimas, dokumentai. Šie fondai prieinami visuomenei, jų medžiaga skelbiama žurnale „Šiaurietiški atsivėrimai“, naudojama rengiant parodas, pažymint svarbias datas.
Bibliotekoje skaitytojas gali susipažinti su šio krašto rašytojų Mariaus Katiliškio, Bernardo Brazdžionio, Eugenijaus Matuzevičiaus, Broniaus Krivicko, Jono Mikelinsko, Kazio Sajos, Mykolo Karčiausko, dailininko Petro Rauduvės, visuomenės veikėjų Jono, Petro, Antano Vileišių, diplomato Stasio Antano Bačkio, kunigo, poeto Česlovo Kavaliausko, rezistencijos kovotojo Julijono Būtėno ir daugelio kitų pasvaliečių turtingais archyvais. Kad bibliotekoje sukaupti turtai būtų prieinami visuomenei, rūpinasi mobilioji biblioteka (specialus skandinaviškas autobusas) ir 32 bibliotekos filialai kaimuose.
Teisi bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, teigdama, kad Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka talentingų, pasišventusių darbuotojų pastangomis, remiama visuomenės, tapo moderniu informacijos ir kultūros centru.
